Rodyklė
Lietuvių tautos
taryba Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių katalikų organizacijų vadovaujanti institucija, veikusi 1915–1920. Daugiau
taryba Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių katalikų organizacijų vadovaujanti institucija, veikusi 1915–1920. Daugiau
Lietuvių tautos
taryba Rusijos lietuvių politinė organizacija, veikusi 1917 02–06 Petrograde. Daugiau
taryba Rusijos lietuvių politinė organizacija, veikusi 1917 02–06 Petrograde. Daugiau
Lietuvių tautos
taryba lietuvių politinė organizacija, veikusi 1916–1918 Lozanoje (Šveicarija). Daugiau
taryba lietuvių politinė organizacija, veikusi 1916–1918 Lozanoje (Šveicarija). Daugiau
lietuvių
tautosaka lietuvių tautosaka skirstoma į pasakojamąją, dainuojamąją, trumpųjų pasakymų, arba smulkiąją, pagal sąsajas su apeigomis – apeiginę ir neapeiginę. Daugiau
tautosaka lietuvių tautosaka skirstoma į pasakojamąją, dainuojamąją, trumpųjų pasakymų, arba smulkiąją, pagal sąsajas su apeigomis – apeiginę ir neapeiginę. Daugiau
lietuvių tautosaka
ir raštija lietuvių folkloro tradicija sklaidos erdve keletą šimtmečių dalijasi su rašytine kultūra. Didžiausia rašto įtaka būdinga vėlyvajam folklorui. Daugiau
ir raštija lietuvių folkloro tradicija sklaidos erdve keletą šimtmečių dalijasi su rašytine kultūra. Didžiausia rašto įtaka būdinga vėlyvajam folklorui. Daugiau
Lietuvių tautosakos
archyvas Tautosakos archyvas, didžiausia ir seniausia Lietuvoje tautosakos fondų saugykla, esanti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje. Daugiau
archyvas Tautosakos archyvas, didžiausia ir seniausia Lietuvoje tautosakos fondų saugykla, esanti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje. Daugiau
„Lietuvių tautosakos
lobynas“ lietuvių išeivių leidinių serija, leista 1951–1989 Bloomingtone ir Silver Springe (Jungtinės Amerikos Valstijos). Daugiau
lobynas“ lietuvių išeivių leidinių serija, leista 1951–1989 Bloomingtone ir Silver Springe (Jungtinės Amerikos Valstijos). Daugiau
lietuvių tautosakos
pateikėjai žinių apie lietuvių tautosakos pateikėjus yra tik nuo 19 amžiaus. Daugiau
pateikėjai žinių apie lietuvių tautosakos pateikėjus yra tik nuo 19 amžiaus. Daugiau
lietuvių tautosakos rinkimas
ir skelbimas ankstyviausių fragmentiškų žinių apie lietuvių folklorą yra 14 a.–17 a. pradžios raštuose. Daugiau
ir skelbimas ankstyviausių fragmentiškų žinių apie lietuvių folklorą yra 14 a.–17 a. pradžios raštuose. Daugiau
lietuvių tradicinės
gyvenvietės seniausios kaimo gyvenviečių formos Lietuvoje nėra tiksliai žinomos. 16 a. vyravo kupetiniai kaimai ir vienkiemiai, kūrėsi gatviniai kaimai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje susikūrė padrikųjų kaimų. Daugiau
gyvenvietės seniausios kaimo gyvenviečių formos Lietuvoje nėra tiksliai žinomos. 16 a. vyravo kupetiniai kaimai ir vienkiemiai, kūrėsi gatviniai kaimai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje susikūrė padrikųjų kaimų. Daugiau
lietuvių tradicinės
sodybos lietuvių sodybas sudarė aplink vieną, du, kartais tris kiemus (gerąjį, ūkinį, kluonieną) išdėstyti pastatai (gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, klojimas, pirtis), želdiniai (sodas, gėlių darželis) ir smulkiosios architektūros statiniai (kryžiai, koplytstulpiai, tvoros, vartai, šuliniai, aviliai). Daugiau
sodybos lietuvių sodybas sudarė aplink vieną, du, kartais tris kiemus (gerąjį, ūkinį, kluonieną) išdėstyti pastatai (gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, klojimas, pirtis), želdiniai (sodas, gėlių darželis) ir smulkiosios architektūros statiniai (kryžiai, koplytstulpiai, tvoros, vartai, šuliniai, aviliai). Daugiau
lietuvių tradiciniai
gamybiniai statiniai paprastų formų nesudėtingos konstrukcijos pastatai (išskyrus malūnus), saugantys gamybos įrangą nuo atmosferos poveikio. Daugiau
gamybiniai statiniai paprastų formų nesudėtingos konstrukcijos pastatai (išskyrus malūnus), saugantys gamybos įrangą nuo atmosferos poveikio. Daugiau
lietuvių tradiciniai
visuomeniniai pastatai – smuklės (užeigos namai, užvažiuojamieji namai), parapijos namai, pradžios mokyklos. Daugiau
visuomeniniai pastatai – smuklės (užeigos namai, užvažiuojamieji namai), parapijos namai, pradžios mokyklos. Daugiau