Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
socialinė
apsauga
priemonių, skirtų socialinių rizikų padariniams sušvelninti ar juos įveikti, visuma. Daugiau
socialinė
atsakomybė
asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma – pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms. Samprata formavosi 19 a. pradžioje. Daugiau
socialinė
atskirtis
individo ar socialinės grupės nutoli(ni)mas nuo visuomenei būdingo gyvenimo lygio. Daugiausia reiškiasi poliarizuotoje visuomenėje, kurioje aukščiausių ir žemiausių socialinių klasių ar grupių ekonominiai ir socialiniai skirtumai yra labai dideli. Daugiau
socialinė
biologija
sociologijos teorinė kryptis, kuri tam tikromis savybėmis aiškina gyvųjų organizmų elgesį ir socialinės sistemos evoliuciją. Pradininkas biologas E. O. Wilsonas. Daugiau
socialinė
diagnostika
visuomeninių reiškinių ir procesų, jų būsenos nustatymas. Daugiau
socialinė
diferenciacija
tam tikrų socialinių grupių ir jų pavienių narių skirtumų išryškėjimas, šio proceso atskleidimas. Daugiau
socialinė
dinamika
socialinių reiškinių kitimo išraiška. Rodo, kad kiekvieną individą veikia kitų žmonių elgsena, svarbus yra grįžtamasis ryšys. Daugiau
socialinė
distancija
socialinių grupių ar individų artumo arba susvetimėjimo laipsnis. Gali reikštis subjektyviomis individų nuostatomis, socialinių santykių instituciniais aspektais, mes ir jie normatyvine skirtimi, įvairių socialinių grupių ar individų socialinių santykių nevienodu dažnumu ir intensyvumu. Daugiau
socialinė
ekologija
ekologijos sritis, tirianti pavienio asmens ar visuomenės ir ją supančios aplinkos santykių problemas. Daugiau
socialinė
ekonomika
ekonomikos mokslų kryptis ir ekonominė veikla, plėtojama siekiant naudos bendruomenei. Daugiau
socialinė
elgsena
individo, tam tikros grupės, bendruomenės elgsena, veiksmai ar manieros bendraujant su kitais žmonėmis. Daugiau
socialinė
etika
etikos teorijos, tyrinėjančios visuomenės gyvenimo etinių santykių ir pareigų klausimus. Daugiau
„Socialinė
evangelija“
protestantų religinis socialinis judėjimas. Kilo 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Šiaurės Amerikoje. Daugiau
socialinė
facilitacija
tendencija, kai kitų žmonių akivaizdoje asmuo geriau atlieka tam tikras užduotis. Terminą 1924 sukūrė F. H. Allportas. Daugiau
socialinė
filosofija
filosofijos sritis, nagrinėjanti visuomeninės elgsenos principus ir prielaidas, gyvenimo visuomeninių formų pagrindus, jų susidarymo, funkcionavimo, tarpusavio sąveikos principus, visuomenės ir jos sanklodos tyrinėjimo, vertinimo metodus ir tikslus. Daugiau