Rodyklė
Prūsija Prūsos istorinės žemės, kraštas, kuriame gyveno vakarų baltai prūsai (aisčiai). Daugiau
Roma antikos miestas-valstybė ir iš jo atsiradusi didvalstybė, gyvavusi nuo 8 a. pr. Kr. iki 5 a. po Kr. pabaigos. Daugiau
architektūra Pasaulio paveldo vertybės – senovės Romos statiniai Romos istoriniame centre (nuo 1980), senovės Romos statiniai Arles’yje (nuo 1981), šventyklų ansamblis Baalbeke (nuo 1984), Šv. Pauliaus už sienų bazilika Romoje (nuo 1990), vila Romana del Casale prie Piazza Armerinos (nuo 1997), Hadriano vila Tivoli (nuo 1999). Daugiau
dailė senovės Romos meno randama dideliame areale, nes plėsdama valdas imperija skleidė ir savo meną. Romos dailė patyrė ir daug įtakų, dažniausiai užkariautų tautų. Daugiau
istorija Romos valstybė susikūrė 8 a. pr. Kr. Apeninų pusiasalio centre. Iki 3 a. pr. Kr. vidurio įsigalėjo Apeninų pusiasalyje, iki 2 a. po Kr. nukariavo visas Viduržemio jūros pakrantes. Romėnai perėmė ir toliau plėtojo senovės graikų civilizaciją. 395 Romos imperija suskilo. Vakarų Romos imperija 476 žlugo (ją užkariavo barbarai). Rytų Romos imperiją imta vadinti Bizantija. Daugiau
literatūra kurta 3 a. pr. Kr.–5 a. lotynų kalba. Skiriami 4 laikotarpiai: archajinis, klasikinis ir vėlyvasis. Žymiausi rašytojai – Horacijus, Ciceronas, Vergilijus, Ovidijus, Fedras ir kiti. Daugiau
muzika raidą veikė helenistinė kultūra. Muzika artimai sieta su poezija. Cirko ir teatro vaidinimuose dalyvaudavo dideli chorai ir orkestrai; dramos spektakliuose būdavo atliekami rečitatyvinio pobūdžio muzikos numeriai. Nuo 2 a. pabaigos ėmė plisti ir bažnytinė muzika. Daugiau
su baltais Lietuvoje žinoma daugiau kaip 100 radimo vietų ir daugiau kaip 3000 radinių, siejamų su Romos imperija. Daugiau
švietimas romėnai ugdymo sistemą perėmė iš graikų. Iš pradžių ugdymas dažniausiai vykdavo namuose, vėliau atsirado pirmosios pradinės mokyklos, aukštesnio tipo gramatinės ir retorių mokyklos. Nepaklusnieji mokiniai būdavo baudžiami fizinėmis bausmėmis. Daugiau
teatras Teatro elementų buvo senovės žemdirbių derliaus nuėmimo ir kitose šventėse. Populiarios buvo satyrinės dainos fesceninos. 4 a. pr. Kr. viduryje atsirado nedidelių eiliuotų buitinių komiškų scenų (satūrų), jas atlikdavo liaudies vaidintojai arba histrionai (aktoriai profesionalai). 4 a. pr. Kr. pabaigoje–3 a. pr. Kr. pradžioje buvo populiarios liaudies komedijos atelanos. 3 a. pr. Kr. pabaigoje paplito buitinės scenelės, kartais mitų parodijos mimai. Daugiau
rusai hipotetinė tauta, susiformavusi Kijevo Rusioje (9–12 a.) iš rytų slavų genčių sąjungų ir kalbėjusi senovės rusų kalba. Daugiau
forma muzikos forma, būdinga baroko epochos instrumentinių koncertų greitosioms dalims, išplėtotiems preliudams. Daugiau