Rodyklė
architektūra pasaulio paveldo vertybė – La Santísima Trinidad de Paraná ir Jesús de Tavarangue misijų liekanos prie Encarnacióno (nuo 1993). Daugiau
dailė ikikolonijiniu laikotarpiu Paragvajaus teritorijoje buvo paplitęs vietinių gyventojų (gvaranių, tupių, Chaco srities indėnų) genčių menas. Daugiau
gamta Paviršius – kalnagūbriai, plokščiakalniai, lygumos, žemumos. Šiaurės rytuose karstas, yra urvų. Klimatas pereinamasis į subtropinį jūrinį, drėgną ir karštą, šiaurės vakaruose – tropinis žemyninis, sausas ir karštas. Atogrąžų miškai, savanos, pelkės. Daugiau
pajėgos komplektuojamos iš savanorių ir šauktinių. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Daugiau
istorija 1516, ispanams atradus La Platos upės žiotis, prasidėjo ir šios upės baseino žemių kolonizacija. 1610–1767 gyvavo pusiau nepriklausoma Paragvajaus jėzuitų valstybė, vėliau jos valdos atiteko Ispanijos karūnai. 1810 07 20 paskelbta Paragvajaus nepriklausomybė. Daugiau
valstybė jėzuitų įkurtų ir valdomų indėnų gyvenviečių grupė Pietų Amerikoje, Paragvajaus pietrytinėje dalyje (1610–1767). Daugiau
santvarka pagal 1992 konstituciją Paragvajas aukščiausiosios valdžios institucijos yra prezidentas, dvejų rūmų Nacionalinis Kongresas, kurį sudaro Senatorių Rūmai ir Deputatų Rūmai, vyriausybė. Veikia Aukščiausiasis teisingumo, kiti teismai. Nacionalinė šventė – gegužės 14 – Nepriklausomybės diena. Daugiau
lietuviai pirmieji lietuviai Paragvajuje įsikūrė 20 a. 3 dešimtmetyje. 1932 pietinėje Paragvajaus dalyje įkurta lietuvių kolonija Nova Lituania, ją sudarė apie 20 lietuvių šeimų. Daugiau
literatūra kuriama ispanų ir gvaranių kalbomis. Dėl nepalankių istorinių ir geografinių sąlygų pradėjo klostytis vėliau negu kitose Lotynų Amerikos šalyse. Ikikolonijiniais laikais sukurta gvaranių tautosakos. Daugiau
muzika susiklostė iš vietinių indėnų ir kolonistų europiečių (daugiausia ispanų) muzikinės kultūros bei kreolų ir metisų muzikos, kurioje susiliejo indėnų ir ispanų muzikos bruožai. Daugiau
profesinės sąjungos Paragvajaus svarbiausios politinės partijos: Nacionalinė respublikonų asociacija, Autentiškoji radikalioji liberalioji partija, Didysis atnaujintasis nacionalinis aljansas, Mylimos Tėvynės partija. Svarbiausi profesinių sąjungų susivienijimai: Vieningasis darbininkų centras, Nacionalinis darbininkų centras. Daugiau