Elektrnų savivaldýbė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Per Elektrėnų savivaldybės vakarinę, pietinę, pietrytinę dalis einaDzūkų aukštuma (savivaldybės vakarinėje dalyje yra Semeliškių–Dainių kalvotas moreninis duburys, rytinėje dalyje – Abromiškių kalvota moreninė aukštuma), per šiaurės vakarinę, šiaurinę, šiaurės rytinę ir rytinę dalis – Neries žemupio plynaukštė (šiaurės vakaruose – Žaslių kalvota moreninė ir Pajautiškių zandrinė plynaukštės, šiaurėje – Kaugonių–Paparčių limnoglacialinė lyguma, rytuose – Vievio limnoglacialinė ir senovinė aliuvinė lyguma), palei Nerį driekiasi Neries žemupio slėnis. Didžiausias aukštis 228,8 m (Nuobariškės kalnas Dzūkų aukštumoje).
Kietaviškių tvenkiniai
Elektrėnų savivaldybės teritorija nuo Kernavės piliakalnių
Savivaldybės rytine ir šiaurės rytine riba teka Neris, rytine dalimi – jos intakai Bražuolė, Aliosa, Rugtupis, šiaurine dalimi – Sukra, Žiežmara (Neries intakai), šiaurės vakarine dalimi į Ilgio ežerą – Prakusa, vakarine dalimi – Strėva ir jos intakai. Daug ežerų, didžiausi: Vievio, Ilgio, Monio, Vaisiečio, Šiemečio, Monaičio. Elektrėnų tvenkinys (trečias pagal dydį Lietuvoje).
Miškingumas apie 30 %. Didžiausi miškai: Panerių, Kazokiškių, Sukros, Jagėlonių. Iš dirvožemių vyrauja išplautžemiai ir balkšvažemiai, pietvakariuose ir rytuose yra smėlžemių, jauražemių, šiaurės rytuose – palvažemių. Neries regioninio parko, Trakų istorinio nacionalinio parko, Strošiūnų kraštovaizdžio draustinio dalys, Pipiriškių geomorfologinis draustinis.
Ūkis
Elektrėnų savivaldybės teritorijoje yra statybinio smėlio išteklių. Lietuvos elektrinė. Visoje savivaldybėje pagaminama apie 0,2 % Lietuvos pramonės produkcijos. Daugiausia pramonės įmonių sutelkta Elektrėnuose ir Vievyje. Svarbiausios pramonės šakos: elektros ir šiluminės energijos gamyba, medienos apdirbimas, medžio dirbinių gamyba, maisto (mėsos, duonos) pramonė. Žemės ūkio naudmenos užima 50 % savivaldybės teritorijos, iš jų 83 % – ariamoji žemė, 15 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2 % – sodai ir uogynai. Pagaminama 0,4 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (2000). Svarbiausios gyvulininkystės šakos – paukštininkystė ir kiaulininkystė.
Susisiekimas
Per savivaldybę eina Vilniaus–Kauno geležinkelis ir automobilių magistralė.
Sveikatos apsauga
2 ligoninės, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 4 pirminės sveikatos priežiūros centrai,
Švietimas ir kultūra
3 gimnazijos, 5 pagrindinės, 2 pradinės mokyklos, 3 darželiai‑mokyklos, vaikų darželis, 3 lopšeliai‑darželiai, mokykla-daugiafunkcis centras, 2 sanatorinės, meno mokykla, 6 bažnyčios, 2 cerkvės, 9 kultūros centrai, 12 bibliotekų, 4 muziejai.
Gyventojai ir tautinė sudėtis
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 83,4 %, lenkai – 7,08 %, rusai – 5,86 %, baltarusiai – 1,16 %, ukrainiečiai – 0,87 %, totoriai – 0,15 %, kiti – 1,46 %. Elektrėnų savivaldybėje 2001 buvo apie 28 923, 2011 – 24 920 gyventojų.
Istorija
Elektrėnų savivaldybė įkurta 1999.
2
Vilniaus–Kauno automobilių magistralė Vievyje
Elektrėnų savivaldybės žemėlapis
1787
