Elektrnų savivaldýbė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Per Elektrėnų savivaldybės vakarinę, pietinę, pietrytinę dalis eina Dzūkų aukštuma (savivaldybės vakarinėje dalyje yra Semeliškių–Dainių kalvotas moreninis duburys, rytinėje dalyje – Abromiškių kalvota moreninė aukštuma), per šiaurės vakarinę, šiaurinę, šiaurės rytinę ir rytinę dalis – Neries žemupio plynaukštė (šiaurės vakaruose – Žaslių kalvota moreninė ir Pajautiškių zandrinė plynaukštės, šiaurėje – Kaugonių–Paparčių limnoglacialinė lyguma, rytuose – Vievio limnoglacialinė ir senovinė aliuvinė lyguma), palei Nerį driekiasi Neries žemupio slėnis. Didžiausias aukštis 228,8 m (Nuobariškės kalnas Dzūkų aukštumoje).
Kietaviškių tvenkiniai
Elektrėnų savivaldybės teritorija nuo Kernavės piliakalnių
Savivaldybės rytine ir šiaurės rytine riba teka Neris, rytine dalimi – jos intakai Bražuolė, Aliosa, Rugtupis, šiaurine dalimi – Sukra, Žiežmara (Neries intakai), šiaurės vakarine dalimi į Ilgio ežerą – Prakusa, vakarine dalimi – Strėva ir jos intakai. Daug ežerų, didžiausi: Vievio, Ilgio, Monio, Vaisiečio, Šiemečio, Monaičio. Elektrėnų tvenkinys (trečias pagal dydį Lietuvoje).
Miškingumas apie 30 %. Didžiausi miškai: Panerių, Kazokiškių, Sukros, Jagėlonių. Iš dirvožemių vyrauja išplautžemiai ir balkšvažemiai, pietvakariuose ir rytuose yra smėlžemių, jauražemių, šiaurės rytuose – palvažemių. Neries regioninio parko, Trakų istorinio nacionalinio parko, Strošiūnų kraštovaizdžio draustinio dalys, Pipiriškių geomorfologinis draustinis.
Ūkis
Elektrėnų savivaldybės teritorijoje yra statybinio smėlio išteklių. Lietuvos elektrinė. Visoje savivaldybėje pagaminama apie 0,2 % Lietuvos pramonės produkcijos. Daugiausia pramonės įmonių sutelkta Elektrėnuose ir Vievyje. Svarbiausios pramonės šakos: elektros ir šiluminės energijos gamyba, medienos apdirbimas, medžio dirbinių gamyba, maisto (mėsos, duonos) pramonė. Žemės ūkio naudmenos užima 50 % savivaldybės teritorijos, iš jų 83 % – ariamoji žemė, 15 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2 % – sodai ir uogynai. Pagaminama 0,4 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (2000). Svarbiausios gyvulininkystės šakos – paukštininkystė ir kiaulininkystė.
Susisiekimas
Per savivaldybę eina Vilniaus–Kauno geležinkelis ir automobilių magistralė.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
3 gimnazijos, 2 progimnazijos, 2 pradinės mokyklos, 3 darželiai‑mokyklos, vaikų darželis, 3 lopšeliai‑darželiai, mokykla-daugiafunkcis centras, 2 sanatorinės, 2 meno mokyklos, profesinio mokymo centras. 2 ligoninės, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 4 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 6 bažnyčios, 2 cerkvės, 9 kultūros centrai, 12 bibliotekų, 4 muziejai.
Istorija
Elektrėnų savivaldybė įkurta 1999, prijungus Trakų rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybių teritorijų dalis. 2009 05 27 savivaldybės tarybos nutarimu įsteigtos 34 seniūnaitijos.
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 83,4 %, lenkai – 7,08 %, rusai – 5,86 %, baltarusiai – 1,16 %, ukrainiečiai – 0,87 %, totoriai – 0,15 %, kiti – 1,46 %. 2001 savivaldybėje buvo 28 923, 2011 – 24 920, 2021 – 23 376 gyventojai.
2
Elektrėnų tvenkinys
Vilniaus–Kauno automobilių magistralė Vievyje
Elektrėnų savivaldybės žemėlapis
1787
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.