Švenčioni rajòno savivaldýbė yra Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje.
1
Švenčionių rajono savivaldybės vakarinę dalį užima Aukštaičių aukštuma, vidurinę – Švenčionių aukštuma (joje yra aukščiausia savivaldybės vieta – Girdžiuliškės kalnas, 250 metrų). Aukštumas skiria Žeimenos lyguma, joje ties riba su Vilniaus rajono savivaldybe yra žemiausia Švenčionių rajono savivaldybės vieta (116 metrų). Savivaldybės rytinę dalį užima Dysnos lyguma. Sausio vidutinė temperatūra –5, liepos 17 °C. Per metus iškrinta 600–650 mm kritulių.
Per savivaldybę teka Neris (savivaldybės pietinė riba) su intaku Žeimena. Daug ežerų, didžiausi – Kretuono (plotas 861 ha), Asvejos (Dubingių; plotas 1015 ha, iš jų 540,8 ha – savivaldybės teritorijoje), Žeimenio (436,3 ha), Baluošo (244,9 ha), Vajuonio (231,2 ha), Peršokšnų (206,7 ha) ežerai. 5 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausi – Modžiūnų (plotas 25,5 ha), Karkaziškės (4,5 hektaro). Dirvožemiai daugiausia smėlio ir lengvo priemolio paprastieji ir glėjiškieji išplautžemiai, paprastieji ir glėjiškieji smėlžemiai, yra durpžemių, šlynžemių, palvažemių, balkšvažemių, salpžemių, pradžiažemių, rudžemių, jauražemių. Miškai užima 59,9 % teritorijos. Vyrauja pušynai, yra eglynų, beržynų, mišriųjų miškų. Didžiausi miškai: Labanoro giria, Pabradės, Baranavos.
Žeimena
Svarbiausios naudingosios iškasenos yra molis (Pašaminės telkinys), žvyras (Jančiūnų, Mylių), smėlis (Burbų), durpės (Alių, Balošos). Girutiškio, Kiauneliškio gamtiniai rezervatai, Asvejos regioninio parko, Labanoro regioninio parko, Sirvėtos regioninio parko, Aukštaitijos nacionalinio parko dalys, Buivydžių hidrografinis, Antanų pedologinis, Gelednės botaninis, Žeimenos ichtiologinis, Adutiškio, Algirdėnų, Baltasamanės, Eituniškės, Perūno telmologiniai, Cirkliškio ir Žeimenos kraštovaizdžio draustiniai. 20 botaninių (ąžuolai, pušys, liepos, kadagiai), 3 geologiniai, hidrogeologiniai, 3 hidrografiniai gamtos paminklai. Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gelednės miško, Svylos biosferos poligonai.
Sėtikio ežeras ir Lino verdenė
Vyrauja maisto (bendrovės Vėjinė, Jolada), keraminių plytų, blokelių, popieriaus ir kartono (Pabradės kartonas) gamybos, fasuotų vaistažolių ir jų gaminių (Švenčionių vaistažolės), durpių gavybos (Baloša) ir kitos įmonės. Pramonė daugiausia sutelkta Švenčionyse, Švenčionėliuose, Pabradėje. Turizmas (vandens turizmas, žvejyba, kaimo turizmo sodybos).
Pro savivaldybę eina Vilniaus–Daugpilio (Latvija) geležinkelis, Vilniaus–Utenos plentas. 2018 buvo 4 gimnazijos, 2 progimnazijos, pagrindinė, pradinė, 3 meno mokyklos, 3 lopšeliai-darželiai, papildomo ugdymo, profesinio rengimo, pedagogų švietimo centrai, pedagoginė psichologinė tarnyba. Ligoninė, visuomenės sveikatos biuras, 3 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 2 ambulatorijos, 12 medicinos punktų, 4 vaikų, 2 senelių globos namai, 12 bažnyčių, kultūros centras (13 filialų), ugdymo ir turizmo, verslo ir turizmo centrai, viešoji biblioteka (20 filialų), Nalšios muziejus, 5 mokyklų muziejai. Labanoro regioninio parko, Sirvėtos regioninio parko turistiniai, pažintiniai takai, ežerai, Cirkliškio dvaro sodyba, Kaltanėnų dvaro svirnas ir kitos lankytinos vietos.
Modžiūnų kaimas
Istorija
Švenčionių rajonas sudarytas 1950 06 20 iš 32 Švenčionių apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 555 km2. Centras – Švenčionys. 1977 buvo rajono pavaldumo 3 miestai (Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionys). 1950–53 priklausė Vilniaus sričiai. 1954 buvo 13, 1959 – 10, 1962 – 22, 1963, 1970, 1972, 1976 – 13, 1979 – 11, 1987 ir 1989 – 10 apylinkių. 1959 pabaigoje jam buvo perduotos panaikinto Švenčionėlių rajono 8 apylinkės ir Švenčionėliai, panaikinto Pabradės rajono 1 apylinkė, 1962 – Vilniaus rajono 4 apylinkės ir Pabradė; Švenčionių rajono dvi apylinkės perduotos Ignalinos rajonui. 1995 vietoj Švenčionių rajono įsteigta Švenčionių rajono savivaldybė.
Švenčionių vaistažolių fabrikas
Cirkliškis
Švenčionių rajono savivaldybės žemėlapis