Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Šveicarijos
choreografija
Nuo seno buvo šokama per derliaus šventes ir maskaradus, viduriniais amžiais – per misterijų vaidinimus. Nuo 17 a. pradžios miestuose statyti baleto spektakliai. 20 a. 3–4 dešimtmetyje atsirado nuolatinių baleto trupių prie miesto teatrų. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio Lozanoje garsėja trupė Béjart Ballet Lausanne (įkurta 1987, iki 2007 vadovas M. Béjart’as). Daugiau
Šveicarijos
dailė
seniausi dailės radiniai – iš paleolito. Išliko vertingų kūrinių iš įvairių laikotarpių (miniatiūromis puoštos viduramžių rankraštinės knygos, gotikiniai vitražai, renesansiniai, barokiniai portretai, kita). Šiuolaikinei dailei būdinga žanrų, tematikos, raiškos priemonių įvairovė. Daugiau
Šveicarijos
gamta
Reljefas kalnuotas. Vyrauja vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį klimatas, šalies pietiniame pakraštyje – subtropinis mediteraninis. Kalnų upės sraunios, vandeningos. Yra miškų, kalnuose – alpinės pievos. Daugiau
Šveicarijos ginkluotosios
pajėgos
komplektuojamos iš šauktinių ir savanorių. Vyriausiasis vadas – Federacijos prezidentas. Daugiau
Šveicarijos
gyventojai
pirmasis gyventojų surašymas įvyko 1850. Daugiau
Šveicarijos
istorija
Šveicarijos kantonų konfederacija susikūrė 1291, manoma, rugpjūčio 1 dieną. Naujaisiais laikais ekonomiškai suklestėjo, 19 a. tapo vienu Europos finansų centrų. Būdinga neutrali užsienio politika (jau nuo 16 a.) ir vidaus politinis stabilumas. Daugiau
Šveicarijos
kinas
1896 pradėta demonstruoti filmus, 20 a. 3 dešimtmečio pradžioje – kurti trumpametražius dokumentinius ir vaidybinius filmus. 1943 Lozanoje įkurta Šveicarijos sinemateka (iki 1948 Šveicarijos kino archyvai). Daugiau
Šveicarijos konstitucinė
santvarka
pagal 1999 konstituciją Šveicarijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra Federalinė taryba, prezidentas, dvejų rūmų parlamentas. Teismų sistemą sudaro Federacijos ir kantonų teismai. Nacionalinė šventė – rugpjūčio 1 – Šveicarijos Konfederacijos įkūrimo diena. Daugiau
Šveicarijos liaudies
partija
konservatyvios pakraipos Šveicarijos politinė partija. Didžiausia politinė partija šalyje. Įkurta 1971. Remia tradicinės visuomenės išsaugojimo, mokesčių, valstybės išlaidų mažinimo, paramos žemės ūkiui ir pramonei politiką, nepritaria Šveicarijos narystei daugelyje tarptautinių organizacijų. Daugiau
Šveicarijos
lietuviai
nuo 16 a. Bazelio, Ciuricho, Ženevos universitetuose studijavo Lietuvos didikų vaikai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje labai padaugėjo lietuvių studentų, veikė jų draugija Rūta. Po II pasaulinio karo apsigyveno karo pabėgėlių, 1950 įkurta Šveicarijos lietuvių bendruomenė. Daugiau
Šveicarijos lietuvių
bendruomenė
Šveicarijos lietuvių svarbiausia organizacija. Daugiau
Šveicarijos
literatūra
kuriama vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų kalbomis. Gausiausia literatūra vokiečių kalba datuojama nuo 10 amžiaus. Daugiau
Šveicarijos
muzika
tradicinė muzika yra skirtingų, įvairiakalbių etninių grupių kultūrinis paveldas. Paplitęs savitas falcetinis vyrų dainavimo stilius jodliavimas. Iki 17 a. Šveicarijos teritorijoje vyravo religinė chorinė muzika. Daugiau
Šveicarijos nacionalinė
biblioteka
didžiausia šalies biblioteka. Yra Berne. Įsteigta 1894. Daugiau
Šveicarijos nacionalinis
bankas
Šveicarijos centrinis bankas. Įkurtas 1907. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo vienas pagrindinių bankų, kuriuose laikytas nacių Vokietijos auksas (taip pat ir išvežtas iš jos užgrobtų šalių). Daugiau