Autorius (-ė) Rasa Bertašiūtė
gatvinis
kaimas žemdirbių gyvenvietės tipas Lietuvoje. Turi vieną pagrindinę gatvę, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių išdėstytos sodybos. Daugiau
kaimas žemdirbių gyvenvietės tipas Lietuvoje. Turi vieną pagrindinę gatvę, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių išdėstytos sodybos. Daugiau
lietuvių liaudies
architektūra priskiriama Šiaurės rytų ir Vidurio Europos arealui. Lietuvių liaudies architektūros tradicija paplitusi ir už Lietuvos Respublikos dabartinės teritorijos, anksčiau lietuvių gyventose žemėse – Mažojoje Lietuvoje, Vakarų Baltarusijoje, Šiaurės Lenkijoje. Daugiau
architektūra priskiriama Šiaurės rytų ir Vidurio Europos arealui. Lietuvių liaudies architektūros tradicija paplitusi ir už Lietuvos Respublikos dabartinės teritorijos, anksčiau lietuvių gyventose žemėse – Mažojoje Lietuvoje, Vakarų Baltarusijoje, Šiaurės Lenkijoje. Daugiau
lietuvių liaudies medinė
sakralinė architektūra vieni gražiausių ir geriausiai išlikusių lietuvių liaudies architektūros sakralinių pastatų – katalikų bažnyčios (išliko apie 300, daugiausia medinių). Daugiau
sakralinė architektūra vieni gražiausių ir geriausiai išlikusių lietuvių liaudies architektūros sakralinių pastatų – katalikų bažnyčios (išliko apie 300, daugiausia medinių). Daugiau
lietuvių tradicinės
gyvenvietės seniausios kaimo gyvenviečių formos Lietuvoje nėra tiksliai žinomos. 16 a. vyravo kupetiniai kaimai ir vienkiemiai, kūrėsi gatviniai kaimai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje susikūrė padrikųjų kaimų. Daugiau
gyvenvietės seniausios kaimo gyvenviečių formos Lietuvoje nėra tiksliai žinomos. 16 a. vyravo kupetiniai kaimai ir vienkiemiai, kūrėsi gatviniai kaimai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje susikūrė padrikųjų kaimų. Daugiau
lietuvių tradicinės
sodybos lietuvių sodybas sudarė aplink vieną, du, kartais tris kiemus (gerąjį, ūkinį, kluonieną) išdėstyti pastatai (gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, klojimas, pirtis), želdiniai (sodas, gėlių darželis) ir smulkiosios architektūros statiniai (kryžiai, koplytstulpiai, tvoros, vartai, šuliniai, aviliai). Daugiau
sodybos lietuvių sodybas sudarė aplink vieną, du, kartais tris kiemus (gerąjį, ūkinį, kluonieną) išdėstyti pastatai (gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, klojimas, pirtis), želdiniai (sodas, gėlių darželis) ir smulkiosios architektūros statiniai (kryžiai, koplytstulpiai, tvoros, vartai, šuliniai, aviliai). Daugiau
lietuvių tradiciniai
gamybiniai statiniai paprastų formų nesudėtingos konstrukcijos pastatai (išskyrus malūnus), saugantys gamybos įrangą nuo atmosferos poveikio. Daugiau
gamybiniai statiniai paprastų formų nesudėtingos konstrukcijos pastatai (išskyrus malūnus), saugantys gamybos įrangą nuo atmosferos poveikio. Daugiau
lietuvių tradiciniai
visuomeniniai pastatai – smuklės (užeigos namai, užvažiuojamieji namai), parapijos namai, pradžios mokyklos. Daugiau
visuomeniniai pastatai – smuklės (užeigos namai, užvažiuojamieji namai), parapijos namai, pradžios mokyklos. Daugiau
Lietuvos medinės
dvaro sodybos per visą Lietuvos dvarų istoriją būta apie 3000 dvaro sodybų, vertingiausių fragmentų išliko Vakarų Lietuvoje – apie 500). Daugiau
dvaro sodybos per visą Lietuvos dvarų istoriją būta apie 3000 dvaro sodybų, vertingiausių fragmentų išliko Vakarų Lietuvoje – apie 500). Daugiau