Autorius (-ė) Vidas Kavaliauskas
tamilų
kalba priklauso dravidų kalbų šeimos pietų grupei. Vartojama Indijos pietrytinėje dalyje, Šri Lankos šiaurės rytinėje dalyje, Malaizijoje, Singapūre, Mauricijuje, Reunjone. Daugiau
kalba priklauso dravidų kalbų šeimos pietų grupei. Vartojama Indijos pietrytinėje dalyje, Šri Lankos šiaurės rytinėje dalyje, Malaizijoje, Singapūre, Mauricijuje, Reunjone. Daugiau
telugų
kalba priklauso dravidų kalbų šeimos vidurio pietų grupei. Viena Indijos oficialiųjų kalbų, dar vartojama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Malaizijoje, Mauricijuje, Fidžyje, Šri Lankoje, kai kuriose Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse. Daugiau
kalba priklauso dravidų kalbų šeimos vidurio pietų grupei. Viena Indijos oficialiųjų kalbų, dar vartojama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Malaizijoje, Mauricijuje, Fidžyje, Šri Lankoje, kai kuriose Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse. Daugiau
temnių
kalba priklauso Nigerio ir Kongo kalbų makrošeimos Atlanto kalbų šeimos pietų grupei. Daugiausia vartojama Siera Leonės šiaurės vakarų ir vidurinėje dalyje. Daugiau
kalba priklauso Nigerio ir Kongo kalbų makrošeimos Atlanto kalbų šeimos pietų grupei. Daugiausia vartojama Siera Leonės šiaurės vakarų ir vidurinėje dalyje. Daugiau
tibetiečių ir
birmiečių kalbos priklauso kinų ir tibetiečių kalbų šeimai. Vartojamos Mianmare, Kinijoje (Tibeto, Guidžou, Hunano regionuose), Šiaurės Tailande, Vietname, Laose, Šiaurės Nepale, Butane, Vakarų Pakistane, Bangladeše ir Indijos įvairiuose regionuose. Daugiau
birmiečių kalbos priklauso kinų ir tibetiečių kalbų šeimai. Vartojamos Mianmare, Kinijoje (Tibeto, Guidžou, Hunano regionuose), Šiaurės Tailande, Vietname, Laose, Šiaurės Nepale, Butane, Vakarų Pakistane, Bangladeše ir Indijos įvairiuose regionuose. Daugiau
tibetiečių
kalba priklauso kinų ir tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių ir birmiečių kalbų šakai. Daugiausia vartojama Tibete (turi oficialiosios regioninės kalbos statusą), t. p. Indijoje, Nepale, Butane, Šiaurės Birmoje. Daugiau
kalba priklauso kinų ir tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių ir birmiečių kalbų šakai. Daugiausia vartojama Tibete (turi oficialiosios regioninės kalbos statusą), t. p. Indijoje, Nepale, Butane, Šiaurės Birmoje. Daugiau
tigrajų
kalba priklauso afrazijiečių kalbų šeimos semitų kalbų šakos etiopų kalbų grupei. Vartojama Etiopijos šiaurinėje dalyje (Tigrajų regiono oficialioji kalba), Eritrėjos pietinėje ir vidurinėje dalyse (viena valstybinių kalbų). Daugiau
kalba priklauso afrazijiečių kalbų šeimos semitų kalbų šakos etiopų kalbų grupei. Vartojama Etiopijos šiaurinėje dalyje (Tigrajų regiono oficialioji kalba), Eritrėjos pietinėje ir vidurinėje dalyse (viena valstybinių kalbų). Daugiau
tiurkų
kalbos altajiečių kalbų šeimos šaka. Vartojamos Turkijoje, Azerbaidžane, Irane, Afganistane, Kazachstane, Uzbekijoje, Turkmėnijoje, Kirgizijoje, Rusijoje (Baškirijoje, Totorijoje, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje, Kaukaze ir kitur), Kinijoje, Mongolijoje, t. p. Vokietijoje, Kipro šiaurinėje dalyje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Albanijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Lietuvoje (totoriai, karaimai) ir kitur. Daugiau
kalbos altajiečių kalbų šeimos šaka. Vartojamos Turkijoje, Azerbaidžane, Irane, Afganistane, Kazachstane, Uzbekijoje, Turkmėnijoje, Kirgizijoje, Rusijoje (Baškirijoje, Totorijoje, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje, Kaukaze ir kitur), Kinijoje, Mongolijoje, t. p. Vokietijoje, Kipro šiaurinėje dalyje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Albanijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Lietuvoje (totoriai, karaimai) ir kitur. Daugiau
tongiečių
kalba priklauso austroneziečių kalbų šeimos malajų ir polineziečių kalbų šakos okeaniečių kalbų grupės polineziečių pogrupio kalboms. Tongos valstybinė kalba (kartu su anglų kalba). Daugiau
kalba priklauso austroneziečių kalbų šeimos malajų ir polineziečių kalbų šakos okeaniečių kalbų grupės polineziečių pogrupio kalboms. Tongos valstybinė kalba (kartu su anglų kalba). Daugiau
totorių
kalbos priklauso altajiečių kalbų šeimos tiurkų kalbų šakai. Iš viso apie 6 mln. kalbančiųjų. Daugiau
kalbos priklauso altajiečių kalbų šeimos tiurkų kalbų šakai. Iš viso apie 6 mln. kalbančiųjų. Daugiau