Autorius (-ė) Vidas Kavaliauskas

osetinų
kalba
priklauso indoeuropiečių šeimos iranėnų kalbų šakos rytų grupei. Kalbančiųjų apie 600 000 Kaukaze, daugiausia – Šiaurės Osetijoje (Rusijos Federacija) ir Pietų Osetijoje (Gruzija). Daugiau
palaujiečių
kalba
priklauso austroneziečių šeimos malajiečių ir polineziečių šakos vakarų grupei. Vartojama Palau, Guamo ir Marianos Šiaurinėse Salose. Daugiau
papuasų
kalbos
didelė grupė kalbų, vartojamų daugiausia Naujosios Gvinėjos saloje ir aplink esančiuose Ramiojo vandenyno Bougainville’io, Saliamono salose, Molukų (Halmaheros, Timoro, Aloro salose), Bismarcko salynuose ir kitose salose, priklausančiose daugiausia Papua Naujajai Gvinėjai arba Indonezijai, t. p. Australijai, Rytų Timorui. Daugiau
pietų sotų
kalba
Nigerio ir Kongo kalbų makrošeimos Benuės ir Kongo kalbų šeimos bantoidų šakos bantų grupės kalba. Vartojama Lesote ir Pietų Afrikos Respublikos vidurinėje dalyje. Daugiau
polineziečių
kalbos
austroneziečių kalbų šeimos rytų grupės kalbos. Daugiau
portugalų
kalba
indoeuropiečių šeimos romanų kalbų šakos kalba. Viena gausiausių pasaulio kalbų. Vartojama Brazilijoje, Portugalijoje, kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse. Valstybinė Portugalijos, Brazilijos, Angolos, Mozambiko, Bisau Gvinėjos, Žaliojo Kyšulio Salų, San Tomė ir Prinsipės kalba, turi oficialiosios kalbos statusą Rytų Timore, Makao (Kinijos specialusis administracinis regionas) ir Goa (Indijos valstija). Daugiau
prakritai
vidurinės indų kalbos ir tarmės, davusios pradžią visoms dabartinėms indoeuropiečių indų šakos kalboms. Daugiau
prancūzų
kalba
priklauso indoeuropiečių šeimos romanų kalbų šakos kalboms. Valstybinė Prancūzijos, Monako, Belgijos, Šveicarijos, Liuksemburgo, Kanados, Haičio kalba. Daugiau
provansalų
kalba
priklauso indoeuropiečių šeimos romanų kalbų šakai. Daugiausia vartojama Pietų Prancūzijoje, Provanse, t. p. Italijos Alpių šiaurės vakarinėje dalyje, Monake ir Ispanijos šiaurės rytinėje dalyje. Daugiau
radžasthaniečių
kalbos
priklauso indoeuropiečių šeimos indų kalbų šakai. Daugiau