Kalba

A
B
C
Č
D
E
F
G
H
I
Į
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
V
Z
Ž
A,
a
lietuvių ir kitų kalbų pirmoji abėcėlės raidė. Daugiau
abėcėlė
alfabetas, raidynas, tam tikra tvarka išdėstytų fonetinio rašto raidžių visuma. Daugiau
abliatyvas
lotynų, iranėnų senųjų kalbų linksnis, dažniau reiškiantis paskirtį. Daugiau
absoliučioji
chronologija
kalbos reiškinių, procesų, pakitimų laiko (datos) nustatymas. Daugiau
absoliutinės
konstrukcijos
su kitomis sakinio dalimis nederinamų ir jų nevaldomų linksnių junginiai su dalyvių (kai kuriose kalbose – ir su daiktavardžių bei būdvardžių) formomis, atliekantys laiko, priežasties ir kitas prijungiamųjų sakinių šalutiniams dėmenims artimas funkcijas. Daugiau
absorbcija
tolimoji disimiliacija, kurios padarinys yra visiškas vieno garso išnykimas. Daugiau
absorbcija
bet koks negalinio garso ar skiemens išnykimas. Daugiau
absorbcija
kalbos morfologinio elemento susiliejimas su gretimu elementu. Daugiau