Mokslas
krikščionybės
filosofija krikščionybę nagrinėjančių filosofijos teorijų visuma. Prasidėjo ankstyvajai Bažnyčiai sistemiškai aiškinant Apreiškimo tiesas, polemizuojant su gnosticizmo, judaizmo, stoicizmo, epikūrizmo idėjomis. Daugiau
filosofija krikščionybę nagrinėjančių filosofijos teorijų visuma. Prasidėjo ankstyvajai Bažnyčiai sistemiškai aiškinant Apreiškimo tiesas, polemizuojant su gnosticizmo, judaizmo, stoicizmo, epikūrizmo idėjomis. Daugiau
krikščionys
demokratai politinis judėjimas, atsiradęs 20 a. pradžioje kaip alternatyva socialiniam, ekonominiam ir politiniam konservatizmui, kuris buvo būdingas 16–19 a. katalikybei. Daugiau
demokratai politinis judėjimas, atsiradęs 20 a. pradžioje kaip alternatyva socialiniam, ekonominiam ir politiniam konservatizmui, kuris buvo būdingas 16–19 a. katalikybei. Daugiau
krikščioniškasis
socializmas moderniosios krikščionybės atmaina, socializmo ideologiją ir praktiką grindžianti Evangelijos nuostatomis. Daugiau
socializmas moderniosios krikščionybės atmaina, socializmo ideologiją ir praktiką grindžianti Evangelijos nuostatomis. Daugiau
krikščioniškosios politinės
doktrinos teologinės doktrinos, krikščionybe grindžiančios valstybės modelį ir jo formavimąsi. Daugiau
doktrinos teologinės doktrinos, krikščionybe grindžiančios valstybės modelį ir jo formavimąsi. Daugiau
kriminalinė
psichologija teisės psichologijos šaka, tirianti psichologinius teisės pažeidimų mechanizmus ir teisės pažeidėjų psichologiją, nusikaltėlių grupių susidarymo, struktūros, funkcionavimo ir iširimo klausimus. Susiklostė Europoje 19 a. pabaigoje. Daugiau
psichologija teisės psichologijos šaka, tirianti psichologinius teisės pažeidimų mechanizmus ir teisės pažeidėjų psichologiją, nusikaltėlių grupių susidarymo, struktūros, funkcionavimo ir iširimo klausimus. Susiklostė Europoje 19 a. pabaigoje. Daugiau
kriminalistika
tarpdisciplininis mokslas apie nusikalstamą veiką, jos požymius ir tų veikų aiškinimą, tyrimą bei užkardymą įgyvendinant teisės aktuose nustatytas valstybės funkcijas. Šį mokslą 1897 H. G. A. Grossas pasiūlė vadinti kriminalistika. Daugiau
tarpdisciplininis mokslas apie nusikalstamą veiką, jos požymius ir tų veikų aiškinimą, tyrimą bei užkardymą įgyvendinant teisės aktuose nustatytas valstybės funkcijas. Šį mokslą 1897 H. G. A. Grossas pasiūlė vadinti kriminalistika. Daugiau
„Kriminalistikos
žinynas“ dvimėnesinis kriminalistikos teorijos ir praktikos žurnalas, ėjęs 1935–1940 Kaune. Išėjo 33 numeriai. Daugiau
žinynas“ dvimėnesinis kriminalistikos teorijos ir praktikos žurnalas, ėjęs 1935–1940 Kaune. Išėjo 33 numeriai. Daugiau