Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
psichoanalitinė
kritika
meno, daugiausia literatūros, kritikos kryptis, kilusi iš psichoanalizės. Literatūros kūrinyje ieškoma užmaskuoto pasąmonės turinio simbolinės ir metaforinės raiškos. Daugiau
psichoanalizė
psichikos struktūros, dinamikos ir asmenybės teorija. 1896 psichoanalizės terminą pavartojo S. Freudas. Daugiau
psichodiagnostika
individualių žmogaus psichikos savybių, numatomos asmenybės raidos tyrimo technika ir teorija. Pradėjo klostytis 19 amžiuje. Daugiau
psichodrama
grupinės terapijos metodas – improvizacinis gyvenimiškos situacijos modeliavimas, kai keičiantis vaidmenimis nagrinėjamas vidinis grupės dalyvių gyvenimas. Psichodramos terminą ir metodą sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Austrijos psichologas ir psichiatras J. L. Moreno. Daugiau
psichofarmakologija
farmakologijos šaka, tirianti psichotropinių medžiagų poveikį centrinei nervų sistemai mechanizmą ir klinikinį efektyvumą. Daugiau
psichofizika
tarpdisciplininė psichologijos šaka, kuri tiria psichinių reiškinių ir juos sukėlusių fizinių reiškinių kiekybinius santykius. Atsirado 19 a. viduryje, padėjo psichologijai atsiskirti nuo filosofijos ir davė pradžią eksperimentinei psichologijai, neuropsichologijai ir neuromokslams. Daugiau
psichofizinė
problema
dvasios ir kūno, psichinių ir fizinių reiškinių arba psichinių ir fiziologinių (nervinių) procesų santykio problema. Itin aktuali buvo 17 amžiuje, kai susiklostė Didžiosios Britanijos fiziko ir matematiko I. Newtono išplėtota mechanistinė pasaulio samprata. Daugiau
psichofizinis
paralelizmas
filosofinė koncepcija, teigianti, kad kūnas ir dvasia, fiziniai (fiziologiniai) ir psichiniai reiškiniai yra savarankiški, nepriklausomi vienas nuo kito, nesusiję priežasties ir padarinio ryšiais, bet vienas nuo kito neatskiriami, susiję koreliacijos ryšiais. Daugiau