Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Lietuvos
apskritažiomeniai
Lietuvos vandenyse gyvena ir veisiasi 3 apskritažiomenių rūšys: jūrinė nėgė, upelinė nėgė ir upinė nėgė. Daugiau
Lietuvos
apskritys
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigaikštystes. Per 1564–1566 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformas vaivadijos buvo suskirstytos į apskritis. Lietuvos Respublikoje 1930 buvo 23 skirtingo dydžio apskritys. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalies teritorija 1996 buvo suskirstyta į 10 apskričių. Daugiau
Lietuvos arbitražo
asociacija
vienija Lietuvos ir užsienio šalių komercinės teisės specialistus. Yra Vilniuje. Įkurta 2005. Daugiau
„Lietuvos
archeologija“
tęstinis leidinys, nuo 1979 einantis Vilniuje. Daugiau
Lietuvos archeologijos
draugija
visuomeninė mokslinė organizacija, nuo 1989 veikianti Vilniuje. Daugiau
Lietuvos archeologijos
paminklai
sudaro Lietuvos kultūros paminklų didžiausią grupę. Kartu su mitologiniais paminklais apima piliakalnius, gynybinius įtvirtinimus, senųjų miestų vietas, statinių griuvėsius, šventvietes, aukojimo vietas, akmenis su dubenimis, pėdomis ir ženklais, kūlgrindas, pilkapius, pilkapynus, kapinynus. Daugiau
Lietuvos architektų
rūmai
atestuotų šalies architektų profesinės savivaldos organizacija. Daugiau
Lietuvos architektų
sąjunga
savarankiška, savanoriška kūrybinė organizacija, vienijanti architektus. Daugiau
Lietuvos architektų sąjungos
garbės ženklas
Lietuvos architektų sąjungos apdovanojimas. Daugiau
Lietuvos
architektūra
liaudies architektūros formos būdingos kaimo sodyboms, medinei dvarų, sakralinei architektūrai. Pirmasis Lietuvoje plitęs stilius – gotika. Išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys – Vilniaus istorinis centras (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994). Daugiau
Lietuvos architektūra
1918–1940
pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais reikšmingų statybų nevykdyta. Statybos paspartėjo nuo 1925; daugiausia statyta laikinojoje sostinėje Kaune. Architektūroje plito retrospektyvizmas, tautinis stilius, modernizmas. Daugiau
Lietuvos architektūra
1945–1990
po II pasaulinio karo architektūroje plito pseudoistorizmas, 7–8 dešimtmetyje – racionalizmas. Didžiuosiuose miestuose suprojektuota raiškių visuomeninių, kurortuose – rekreacinės architektūros pastatų. Vilniuje ir Kaune pastatyta savitų gyvenamųjų rajonų. Daugiau
Lietuvos architektūra
po 1990
atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėti statyti naujų tipų pastatai. Suprojektuota aukštybinių pastatų, originalių modernios architektūros privačių gyvenamųjų namų. 20 a. pabaigos architektūrai būdinga postmodernizmo bruožai, blizgūs stiklo, metalo, marmuro paviršiai. Daugiau
Lietuvos
architektūrologija
1579 įkurtame Vilniaus universitete pradėta dėstyti architektūros pažinimo pagrindai. Daugiau
Lietuvos architektūros ir
urbanistikos paminklai
Lietuvos kultūros paminklų viena grupių. Daugiau