Rodyklė
objektyvieji požymiai išorinė, tiesiogiai matoma ar nustatoma nusikalstamos veikos dalis, be kurios tokia veika neįmanoma. Daugiau
subjektyvieji požymiai vidinė, tiesiogiai nematoma ar nenustatoma nusikalstamos veikos dalis. Pagrindiniai nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai – pakaltinamumas ir kaltė, taip pat nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas. Daugiau
sudėtis nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kurie baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms pavojingą veiką charakterizuoja kaip tam tikrą nusikalstamos veikos rūšį, visuma. Daugiau
subendrinimas (baudžiamojoje teisėje), teisinė situacija, kai asmuo, padaręs 2 ar daugiau nusikalstamų veikų, baudžiamas už kiekvieną iš jų ir už jų visumą. Iš pradžių skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to bausmės subendrinamos. Daugiau
sutaptis teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Daugiau
tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį padarytų nusikalstamų veikų statistinė visuma. Nusikalstamumą apibūdina jo paplitimas, dinamika, struktūra, pavojingumo visuomenei laipsnis, pasikėsinimo objektai, nusikaltėlio asmenybės požymiai, psichinis santykis su padaryta nusikalstama veika. Daugiau
geografija mokslas, tiriantis nusikalstamumo teritorinę diferenciaciją bei ryšius tarp geografinių sąlygų ir nusikalstamumo lygio įvairaus taksonominio rango teritorinėse sistemose. Daugiau
prevencija socialinė veikla, garantuojanti svarbiausių socialinių vertybių apsaugą, aiškinanti nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, pagal tam tikrą priemonių sistemą daranti poveikį nusikalsti linkusiems asmenims. Daugiau
žemėlapiai specializuoti žemėlapiai, kuriuose vaizduojamas nusikalstamumo ir su juo susijusių procesų pasiskirstymas erdvėje. Daugiau
nusikalstamos veikos subjektas; nusikaltimą padaręs asmuo. Teisine prasme asmuo vadinamas nusikaltėliu tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Daugiau
baudžiamajame įstatyme numatyta veika, už kurios padarymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Skiriami tyčiniai ir neatsargūs nusikaltimai. Pirmą kartą nusikaltimo sąvoka pateikta 1791 Prancūzijos baudžiamajame kodekse. Daugiau
inscenizavimas nusikaltimo simuliavimas – įvykusių faktų ar pateikiamų duomenų neatitinkančios situacijos kūrimas. Gali būti inscenizuojami įvairių rūšių nusikaltimai. Daugiau
sociologija sociologijos sritis, aiškinanti nusikaltimus kaip išsilavinimo stokos, skurdo, nelygybės, rasės, lyties, kultūrinių vertybių konfliktų, kitų socialinių veiksnių padarinius. Nusikaltimų, nusikalstamo elgesio sociologinių interpretacijų pradžia siejama su sociologų É. Durkheimo ir G. Tarde’o darbais. Daugiau
statistika nusikalstamumo raiškos valstybėje ir visuomenėje rodiklis. Nusikaltimų statistikoje dažniausiai aprašomi kiekybiniai įregistruotų nusikalstamų veikų valstybėje rodikliai. Lietuvoje nuosekli nusikaltimų statistika susiformavo po 1961. Daugiau
priešiškas jausmas tam tikrų asmenų, grupių ar reiškinių atžvilgiu, jų neigimas, menkinimas, diskriminacija. Daugiau