Rodyklė
nusikalstamos veikos subjektas; nusikaltimą padaręs asmuo. Teisine prasme asmuo vadinamas nusikaltėliu tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Daugiau
baudžiamajame įstatyme numatyta veika, už kurios padarymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Skiriami tyčiniai ir neatsargūs nusikaltimai. Pirmą kartą nusikaltimo sąvoka pateikta 1791 Prancūzijos baudžiamajame kodekse. Daugiau
inscenizavimas nusikaltimo simuliavimas – įvykusių faktų ar pateikiamų duomenų neatitinkančios situacijos kūrimas. Gali būti inscenizuojami įvairių rūšių nusikaltimai. Daugiau
sociologija sociologijos sritis, aiškinanti nusikaltimus kaip išsilavinimo stokos, skurdo, nelygybės, rasės, lyties, kultūrinių vertybių konfliktų, kitų socialinių veiksnių padarinius. Nusikaltimų, nusikalstamo elgesio sociologinių interpretacijų pradžia siejama su sociologų É. Durkheimo ir G. Tarde’o darbais. Daugiau
statistika nusikalstamumo raiškos valstybėje ir visuomenėje rodiklis. Nusikaltimų statistikoje dažniausiai aprašomi kiekybiniai įregistruotų nusikalstamų veikų valstybėje rodikliai. Lietuvoje nuosekli nusikaltimų statistika susiformavo po 1961. Daugiau
priešiškas jausmas tam tikrų asmenų, grupių ar reiškinių atžvilgiu, jų neigimas, menkinimas, diskriminacija. Daugiau
nedidelio socialinio pavojingumo įstatymo uždrausta veika, kuria pažeidžiama teisė arba socialinės normos ir už kurią numatyta bausmė. Daugiau
vienos ar kelių medžiagų kietų nuosėdų išskyrimas iš dujinės terpės, tirpalo ar lydalo. Daugiau
metai laikas, per kurį 16–17 a. Rusijos feodalai galėjo reikalauti sugrąžinti pabėgusius baudžiauninkus. Daugiau
teisinis procesas, laikinai neleidžiantis pareigūnui eiti savo pareigų. Nušalinimas susijęs su baudžiamojo proceso nešališkumo principu. Daugiau