Rodyklė
konferencija tarptautinė ginkluotės sumažinimo konferencija. Vyko 1932–1935 Ženevoje. Daugiau
veika pavojinga ir uždrausta veika (veikimas ar neveikimas). Skirstoma į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Daugiau
nerūpestingumas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Daugiau
pasitikėjimas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, kai asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Daugiau
susivienijimas trijų ar daugiau asmenų grupė, susibūrusi nusikalstamai veikai – vienam ar keliems sunkiems arba labai sunkiems nusikaltimams – daryti. Daugiau
kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo išvada, kad kaltininko padaryta veika turi nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos kvalifikavimą turi atlikti kompetentingas asmuo ir tik teisinę reikšmę turinčiame teisės dokumente. Daugiau
objektyvieji požymiai išorinė, tiesiogiai matoma ar nustatoma nusikalstamos veikos dalis, be kurios tokia veika neįmanoma. Daugiau
subjektyvieji požymiai vidinė, tiesiogiai nematoma ar nenustatoma nusikalstamos veikos dalis. Pagrindiniai nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai – pakaltinamumas ir kaltė, taip pat nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas. Daugiau
sudėtis nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kurie baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms pavojingą veiką charakterizuoja kaip tam tikrą nusikalstamos veikos rūšį, visuma. Daugiau
subendrinimas (baudžiamojoje teisėje), teisinė situacija, kai asmuo, padaręs 2 ar daugiau nusikalstamų veikų, baudžiamas už kiekvieną iš jų ir už jų visumą. Iš pradžių skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to bausmės subendrinamos. Daugiau
sutaptis teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Daugiau
tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį padarytų nusikalstamų veikų statistinė visuma. Nusikalstamumą apibūdina jo paplitimas, dinamika, struktūra, pavojingumo visuomenei laipsnis, pasikėsinimo objektai, nusikaltėlio asmenybės požymiai, psichinis santykis su padaryta nusikalstama veika. Daugiau
geografija mokslas, tiriantis nusikalstamumo teritorinę diferenciaciją bei geografinių sąlygų ir nusikalstamumo lygio ryšius įvairaus taksonominio rango teritorinėse sistemose. Daugiau
prevencija socialinė veikla, garantuojanti svarbiausių socialinių vertybių apsaugą, aiškinanti nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, pagal tam tikrą priemonių sistemą daranti poveikį nusikalsti linkusiems asmenims. Daugiau
žemėlapiai specializuoti žemėlapiai, kuriuose vaizduojamas nusikalstamumo ir su juo susijusių procesų pasiskirstymas erdvėje. Daugiau