Rodyklė
sociogenezė
aukštųjų psichinių funkcijų, žmogaus asmenybės kilmė ir raida, priklausanti nuo santykių su kitais žmonėmis. Svarbiausias elementas yra individo išmokimo, socialinės patirties perėmimo procesas. Daugiau
aukštųjų psichinių funkcijų, žmogaus asmenybės kilmė ir raida, priklausanti nuo santykių su kitais žmonėmis. Svarbiausias elementas yra individo išmokimo, socialinės patirties perėmimo procesas. Daugiau
sociograma
socialinės grupės narių tarpasmeninių santykių schemos grafinis pavaizdavimas. Sociograma gali atspindėti socialinius santykius, socialinius ryšius, poveikio kanalus, bendravimo ir kitas tam tikros grupės, šeimos, organizacijos, visuomenės ypatybes. Daugiau
socialinės grupės narių tarpasmeninių santykių schemos grafinis pavaizdavimas. Sociograma gali atspindėti socialinius santykius, socialinius ryšius, poveikio kanalus, bendravimo ir kitas tam tikros grupės, šeimos, organizacijos, visuomenės ypatybes. Daugiau
sociokultūriniai
veiksniai plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione arba veiklos aplinkoje. Veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną. Daugiau
veiksniai plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione arba veiklos aplinkoje. Veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną. Daugiau
sociolingvistika
kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos ir įvairių socialinių veiksnių (socialinės klasės, išsimokslinimo, amžiaus, lyties, etninės kilmės ir kitas) sąsajas. Daugiau
kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos ir įvairių socialinių veiksnių (socialinės klasės, išsimokslinimo, amžiaus, lyties, etninės kilmės ir kitas) sąsajas. Daugiau
sociologija
socialinių mokslų kryptis, nagrinėjanti socialinio gyvenimo, socialinių pokyčių ir žmonių elgesio socialines priežastis bei socialinius padarinius. Terminą pirmą kartą 1780 pavartojo Prancūzijos revoliucijos veikėjas E. J. Sieyèsas, bet sociologijos mokslo užuomazgos ėmė formuotis tik 19 amžiuje. Daugiau
socialinių mokslų kryptis, nagrinėjanti socialinio gyvenimo, socialinių pokyčių ir žmonių elgesio socialines priežastis bei socialinius padarinius. Terminą pirmą kartą 1780 pavartojo Prancūzijos revoliucijos veikėjas E. J. Sieyèsas, bet sociologijos mokslo užuomazgos ėmė formuotis tik 19 amžiuje. Daugiau
sociologijos
metodas sociologijos žinių pagrindimo būdas, socialinės tikrovės teorinio ir empirinio pažinimo būdų ir procesų visuma. Daugiau
metodas sociologijos žinių pagrindimo būdas, socialinės tikrovės teorinio ir empirinio pažinimo būdų ir procesų visuma. Daugiau
sociologijos mokslas
Lietuvoje modernusis sociologinis mąstymas Lietuvoje atsirado 18–19 amžiuje. K. S. Šaulys 1910 parašė pirmą lietuvišką sociologijos vadovėlį. 1920 sociologija pradėta dėstyti Aukštųjų kursų Socialinių mokslų fakultete. Daugiau
Lietuvoje modernusis sociologinis mąstymas Lietuvoje atsirado 18–19 amžiuje. K. S. Šaulys 1910 parašė pirmą lietuvišką sociologijos vadovėlį. 1920 sociologija pradėta dėstyti Aukštųjų kursų Socialinių mokslų fakultete. Daugiau
sociologinė
mokykla baudžiamosios teisės teorijos kryptis, grindžiama pragmatizmu. Pasak šios teorijos šalininkų, nusikalstamumą lemia tarpusavyje sąveikaujantys socialiniai, biologiniai ir gamtiniai veiksniai. Labiausiai pabrėžiami socialiniai veiksniai Daugiau
mokykla baudžiamosios teisės teorijos kryptis, grindžiama pragmatizmu. Pasak šios teorijos šalininkų, nusikalstamumą lemia tarpusavyje sąveikaujantys socialiniai, biologiniai ir gamtiniai veiksniai. Labiausiai pabrėžiami socialiniai veiksniai Daugiau
sociologinės
kategorijos sociologijos pagrindinės sąvokos, atspindinčios socialinės tikrovės, jos reiškinių ir procesų bendriausias ir svarbiausias savybes. Daugiau
kategorijos sociologijos pagrindinės sąvokos, atspindinčios socialinės tikrovės, jos reiškinių ir procesų bendriausias ir svarbiausias savybes. Daugiau
sociologinės skalės
ir indeksai socialiniuose tyrimuose naudojamos kintamųjų matavimo sudėtinės priemonės – tam tikros sekos, skirtos vertinti socialinių reiškinių tyrimų duomenis ir juos kiekybiškai apdoroti. Daugiau
ir indeksai socialiniuose tyrimuose naudojamos kintamųjų matavimo sudėtinės priemonės – tam tikros sekos, skirtos vertinti socialinių reiškinių tyrimų duomenis ir juos kiekybiškai apdoroti. Daugiau
sociologizmas
tendencija įvairius reiškinius (dažniausiai kultūrinius, psichinius) ar faktus aiškinti pasitelkiant sociologiją. Sociologizmo pradininkais laikomi prancūzų filosofas ir sociologas É. Durkheimas bei austrų filosofas L. Wittgensteinas. Daugiau
tendencija įvairius reiškinius (dažniausiai kultūrinius, psichinius) ar faktus aiškinti pasitelkiant sociologiją. Sociologizmo pradininkais laikomi prancūzų filosofas ir sociologas É. Durkheimas bei austrų filosofas L. Wittgensteinas. Daugiau
sociometrija
socialinės grupės narių tarpasmeninių santykių tyrimas. Terminą 1934 sukūrė šios teorijos pradininkas J. L. Moreno. Daugiau
socialinės grupės narių tarpasmeninių santykių tyrimas. Terminą 1934 sukūrė šios teorijos pradininkas J. L. Moreno. Daugiau
socionomika
mokslas, tiriantis visuomenės nuotaikas ir jų poveikį socialiniam poveikiui. Terminą 1985 sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų finansų analitikas R. Prechteris. Daugiau
mokslas, tiriantis visuomenės nuotaikas ir jų poveikį socialiniam poveikiui. Terminą 1985 sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų finansų analitikas R. Prechteris. Daugiau