Rodyklė
Vokietijos
kinas 1895 11 01 Berlyne išradėjai M. ir E. Skladanowskiai savo sukurtu bioskopu surengė pirmą viešą trumpametražių filmų seansą. 1896 O. Messteris pradėjo kino kamerų ir projektorių gamybą, įkūrė pirmą Vokietijoje kino bendrovę. Pirmieji svarbesni vaidybiniai filmai: Prahos studentas (1913, danų režisierius S. Rye), Golemas (1914, režisieriai H. Galeenas ir P. Wegeneris). Daugiau
kinas 1895 11 01 Berlyne išradėjai M. ir E. Skladanowskiai savo sukurtu bioskopu surengė pirmą viešą trumpametražių filmų seansą. 1896 O. Messteris pradėjo kino kamerų ir projektorių gamybą, įkūrė pirmą Vokietijoje kino bendrovę. Pirmieji svarbesni vaidybiniai filmai: Prahos studentas (1913, danų režisierius S. Rye), Golemas (1914, režisieriai H. Galeenas ir P. Wegeneris). Daugiau
Vokietijos kolonijinė
imperija Vokietijos valdų – kolonijų, protektoratų ir kitų teritorijų – visuma. Susikūrė 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, 20 a. 2 dešimtmečio antroje pusėje žlugo. Daugiau
imperija Vokietijos valdų – kolonijų, protektoratų ir kitų teritorijų – visuma. Susikūrė 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, 20 a. 2 dešimtmečio antroje pusėje žlugo. Daugiau
Vokietijos komunistų
partija politinė partija, veikusi 1918–1933 visoje Vokietijoje, 1945–1946 Rytų Vokietijoje, 1948–1956 ir Vakarų Vokietijoje (nuo 1949 Vokietijos Federacinė Respublika). Daugiau
partija politinė partija, veikusi 1918–1933 visoje Vokietijoje, 1945–1946 Rytų Vokietijoje, 1948–1956 ir Vakarų Vokietijoje (nuo 1949 Vokietijos Federacinė Respublika). Daugiau
Vokietijos konservatorių
partija Vokietijos politinė partija, veikusi 1848–1876 Prūsijoje, 1876–1918 – visoje Vokietijoje. Daugiau
partija Vokietijos politinė partija, veikusi 1848–1876 Prūsijoje, 1876–1918 – visoje Vokietijoje. Daugiau
Vokietijos konstitucinė
santvarka pagal 1949 konstituciją Vokietijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra federacijos prezidentas, dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Bundesratas ir Bundestagas, federalinio kanclerio vadovaujama federalinė vyriausybė. Nacionalinė šventė – spalio 3 – Vokietijos susivienijimo diena. Daugiau
santvarka pagal 1949 konstituciją Vokietijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra federacijos prezidentas, dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Bundesratas ir Bundestagas, federalinio kanclerio vadovaujama federalinė vyriausybė. Nacionalinė šventė – spalio 3 – Vokietijos susivienijimo diena. Daugiau
Vokietijos lapkričio
revoliucija Vokietijos monarchijos nuvertimas 1918 paskelbiant parlamentinę respubliką. Daugiau
revoliucija Vokietijos monarchijos nuvertimas 1918 paskelbiant parlamentinę respubliką. Daugiau
Vokietijos
lietuviai nuo 15 a. Vokietijos universitetuose studijavo Lietuvos didikų vaikai. Nuo 19 a. pabaigos Vokietijos miestuose dirbo lietuvių darbininkų. II pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje susitelkė dauguma per karą iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių, stovyklose veikė mokyklos, kūrėsi organizacijos, leista spauda. Daugiau
lietuviai nuo 15 a. Vokietijos universitetuose studijavo Lietuvos didikų vaikai. Nuo 19 a. pabaigos Vokietijos miestuose dirbo lietuvių darbininkų. II pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje susitelkė dauguma per karą iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių, stovyklose veikė mokyklos, kūrėsi organizacijos, leista spauda. Daugiau
Vokietijos
literatūra kuriama vokiečių ir lužitėnų (sorbų) kalbomis. Seniausias rašytinis paminklas gotų kalba iš 4 a., lužitėnų – iš 16 amžiaus. Žymiausi 18–20 a. rašytojai – J. W. Goethe, F. Schilleris, H. Hesse, B. Brechtas, T. Mannas, G. Grassas ir kiti. Daugiau
literatūra kuriama vokiečių ir lužitėnų (sorbų) kalbomis. Seniausias rašytinis paminklas gotų kalba iš 4 a., lužitėnų – iš 16 amžiaus. Žymiausi 18–20 a. rašytojai – J. W. Goethe, F. Schilleris, H. Hesse, B. Brechtas, T. Mannas, G. Grassas ir kiti. Daugiau
Vokietijos muitų
sąjunga Vokietijos valstybių ekonominė sąjunga, sudaryta 1834, vadovaujama Prūsijos. Veikė iki 19 a. 7 dešimtmečio. Daugiau
sąjunga Vokietijos valstybių ekonominė sąjunga, sudaryta 1834, vadovaujama Prūsijos. Veikė iki 19 a. 7 dešimtmečio. Daugiau
Vokietijos
muzika nuo seno liaudies dainas populiarino klajojantys muzikantai (vagantai, špylmanai). Vienos ankstyviausių žinių apie profesionaliąją muziką siejamos su benediktinės Hildegardos Bingenietės (1098–1179), kuri kūrė bažnytines giesmes pagal savo tekstus, vardu. Daugiau
muzika nuo seno liaudies dainas populiarino klajojantys muzikantai (vagantai, špylmanai). Vienos ankstyviausių žinių apie profesionaliąją muziką siejamos su benediktinės Hildegardos Bingenietės (1098–1179), kuri kūrė bažnytines giesmes pagal savo tekstus, vardu. Daugiau
Vokietijos nacionalinė
biblioteka viena didžiausių Vokietijos valstybinių bibliotekų. Yra Leipcige ir Frankfurte prie Maino. Daugiau
biblioteka viena didžiausių Vokietijos valstybinių bibliotekų. Yra Leipcige ir Frankfurte prie Maino. Daugiau
Vokietijos nacionalinė
liberalų partija Prūsijos, nuo 1871 Vokietijos politinė partija, veikusi 1867–1918. Daugiau
liberalų partija Prūsijos, nuo 1871 Vokietijos politinė partija, veikusi 1867–1918. Daugiau