Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Suomijos
lietuviai
iki I pasaulinio karo Suomijoje gyveno apie 20 lietuvių. Per karą čia įsikūrė lietuvių karo pabėgėlių. 1931–1944 veikė Suomių–lietuvių draugija (1990 atkurta kaip K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija). Daugiau
Suomijos
literatūra
kuriama suomių ir švedų kalbomis. Viduriniais amžiais rašyta lotynų kalba. Pirmoji knyga suomių kalba išspausdinta 16 a., literatūra švedų kalba pradėta kurti nuo 19 amžiaus. Daugiau
Suomijos liūto
ordinas
Suomijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas šalies ir užsienio piliečiams už karinius ir civilinius nuopelnus Respublikai. Įsteigtas 1942 09 11. Daugiau
Suomijos mokslų
akademija
svarbiausia ir pirmoji suomių mokslo institucija šalyje. Yra Helsinkyje. Daugiau
Suomijos
muzika
seniausias dainuojamasis žanras – runonlaulu, t. y. poemos pagal Kalevalos runas. Viduramžių laikotarpio profesionaliosios muzikos pagrindą sudarė grigališkasis choralas, kuris giedotas dominikonų ordino vienuolynuose. Daugiau
Suomijos nacionalinė
biblioteka
didžiausia Suomijos biblioteka. Daugiau
Suomijos nacionalinė
dailės galerija
didžiausias meno muziejus Suomijoje. Yra Helsinkyje. Daugiau
Suomijos nacionalinė
opera
muzikinis teatras Helsinkyje (nauji rūmai pastatyti 1993 Töölönlahti įlankoje). Daugiau
Suomijos partijos ir
profesinės sąjungos
Suomijos svarbiausios politinės partijos: Suomijos socialdemokratų partija, Suomių partija, Nacionalinė koalicija, Suomijos centras, Žalioji lyga, Kairiųjų sąjunga, Švedų liaudies partija. Svarbiausias profesinių sąjungų susivienijimas – Suomių profesinių sąjungų centrinė organizacija. Daugiau
Suomijos pilietinis
karas
1918 01–05 vykęs Suomijos vidaus karinis konfliktas tarp Sovietų Rusijos remiamų radikalių socialdemokratų vadovaujamų darbininkų ir bežemių valstiečių (vadinamųjų raudonųjų) ir Suomijos vyriausybės vadovaujamų vidurinių visuomenės sluoksnių – nepriklausomybės šalininkų (vadinamųjų baltųjų). Daugiau
Suomijos santykiai
su Lietuva
1919 11 17 Suomija pripažino Lietuvą de facto, 1921 10 14 – de jure. 1991 08 28 Suomija pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Daugiau
Suomijos socialdemokratų
partija
Suomijos politinė partija. Įkurta 1899. Po Antrojo pasaulinio karo dėl rinkėjų balsų varžėsi su komunistų partija, tapo labiau centristinė nei kairioji. 1982–2012 Suomijos prezidentai buvo vien Suomijos socialdemokratų partijos atstovai. Daugiau
Suomijos
švietimas
pagal 1686 įstatymą vaikai nuo 7 metų privalėjo mokytis skaityti. Švietimo sistemą sudaro vienmetis ikimokyklinis, devynmetis pagrindinis, trimetis bendrasis aukštesnysis vidurinis arba profesinis ir aukštasis mokslas. Mokyklose mokoma suomių ir švedų kalbomis. Daugiau
Suomijos
teatras
1650 Karališkojoje Åbo akademijoje suvaidinta pirmoji pjesė suomių kalba – Sūnus palaidūnas. 19 a. gastroliuojančios teatro trupės Helsinkyje vaidindavo Švedų teatre Esplanados parke (pirmasis stacionarus Suomijos teatras, pastatytas 1827). 1846 Lappeenrantoje pirmą kartą viešai suvaidinta pjesė suomių kalba – P. Hannikaineno Iliuzionistas. 1860 Helsinkyje įkurtas pirmasis nuolatinis profesionalus švedų teatras – Naujasis teatras. Daugiau
Suomijos
ūkis
Suomija yra ekonomiškai stipri valstybė, viena didžiausių popieriaus tiekėjų pasaulyje. Išplėtota medienos apdirbimo, chemijos, pramonės mašinų, mobiliųjų telefonų gamybos pramonė, laivų statyba. Svarbiausia bioprodukcinio ūkio šaka – miškininkystė ir miškų ūkis. Daugiau