Rodyklė
tyrimo darbo komisija 20 a. 8 dešimtmečio pabaigoje–9 dešimtmečio pradžioje SSRS veikusi visuomeninė organizacija. Daugiau
žmogaus ir kitų aukštesniųjų gyvūnų nervų sistemos ir smegenų savybė atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Psichika yra organizmo filogenezės ir ontogenezės rezultatas – kokybiškai nauja jų prisitaikymo prie aplinkos forma. Iki 19 a. antros pusės psichika vadinta siela. Daugiau
evoliucija gyvųjų organizmų elgsenos ir psichikos raida nuo jos atsiradimo iki šiuolaikinio žmogaus sąmoningos psichinės veiklos. Daugiau
sveikata geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save, savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Daugiau
būsena gali trukti trumpesnį ar ilgesnį laiką, sukelti individui malonius ir nemalonius, priimtinus ir nepriimtinus išgyvenimus. Daugiau
reiškiniai reakcijos, kuriomis atspindimos arba atpažįstamos tam tikrų daiktų arba aplinkos savybės. Psichinių reiškinių raidą, eigos dėsningumus ir mechanizmus tiria bendroji psichologija. Daugiau
kritika meno, daugiausia literatūros, kritikos kryptis, kilusi iš psichoanalizės. Literatūros kūrinyje ieškoma užmaskuoto pasąmonės turinio simbolinės ir metaforinės raiškos. Daugiau
psichikos struktūros, dinamikos ir asmenybės teorija. 1896 psichoanalizės terminą pavartojo S. Freudas. Daugiau
individualių žmogaus psichikos savybių, numatomos asmenybės raidos tyrimo technika ir teorija. Pradėjo klostytis 19 amžiuje. Daugiau
grupinės terapijos metodas – improvizacinis gyvenimiškos situacijos modeliavimas, kai keičiantis vaidmenimis nagrinėjamas vidinis grupės dalyvių gyvenimas. Psichodramos terminą ir metodą sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Austrijos psichologas ir psichiatras J. L. Moreno. Daugiau
farmakologijos šaka, tirianti psichotropinių medžiagų poveikį centrinei nervų sistemai mechanizmą ir klinikinį efektyvumą. Daugiau
tarpdisciplininė psichologijos šaka, kuri tiria psichinių reiškinių ir juos sukėlusių fizinių reiškinių kiekybinius santykius. Atsirado 19 a. viduryje, padėjo psichologijai atsiskirti nuo filosofijos ir davė pradžią eksperimentinei psichologijai, neuropsichologijai ir neuromokslams. Daugiau
problema dvasios ir kūno, psichinių ir fizinių reiškinių arba psichinių ir fiziologinių (nervinių) procesų santykio problema. Itin aktuali buvo 17 amžiuje, kai susiklostė Didžiosios Britanijos fiziko ir matematiko I. Newtono išplėtota mechanistinė pasaulio samprata. Daugiau
paralelizmas filosofinė koncepcija, teigianti, kad kūnas ir dvasia, fiziniai (fiziologiniai) ir psichiniai reiškiniai yra savarankiški, nepriklausomi vienas nuo kito, nesusiję priežasties ir padarinio ryšiais, bet vienas nuo kito neatskiriami, susiję koreliacijos ryšiais. Daugiau