Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
psichofarmakologija
farmakologijos šaka, tirianti psichotropinių medžiagų poveikį centrinei nervų sistemai mechanizmą ir klinikinį efektyvumą. Daugiau
psichofizika
tarpdisciplininė psichologijos šaka, kuri tiria psichinių reiškinių ir juos sukėlusių fizinių reiškinių kiekybinius santykius. Atsirado 19 a. viduryje, padėjo psichologijai atsiskirti nuo filosofijos ir davė pradžią eksperimentinei psichologijai, neuropsichologijai ir neuromokslams. Daugiau
psichofizinė
problema
dvasios ir kūno, psichinių ir fizinių reiškinių arba psichinių ir fiziologinių (nervinių) procesų santykio problema. Itin aktuali buvo 17 amžiuje, kai susiklostė Didžiosios Britanijos fiziko ir matematiko I. Newtono išplėtota mechanistinė pasaulio samprata. Daugiau
psichofizinis
paralelizmas
filosofinė koncepcija, teigianti, kad kūnas ir dvasia, fiziniai (fiziologiniai) ir psichiniai reiškiniai yra savarankiški, nepriklausomi vienas nuo kito, nesusiję priežasties ir padarinio ryšiais, bet vienas nuo kito neatskiriami, susiję koreliacijos ryšiais. Daugiau
psichofiziologija
disciplininė mokslo sritis, tirianti psichikos neurofiziologinį pagrindą. Susiklostė 19 a. antroje pusėje psichologijai atsiskyrus nuo filosofijos ir psichologijoje paplitus gamtamokslinio materializmo idėjoms. Daugiau
psichogenetika
psichologijos ir genetikos tyrimų sritis, nagrinėjanti psichikos reiškinių (funkcijų, savybių, gebėjimų) paveldimumą ir kintamumą, genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką, lemiančią psichikos ir elgesio individualią raidą. Daugiau
psichogenija
egzogeninė psichozė, atsirandanti dėl psichikos traumų, išgyvenimų. Daugiau
psichohigiena
medicininės psichologijos šaka, kuri tiria aplinkos poveikį žmogaus psichikai, rengia priemones, padedančias saugoti ir stiprinti psichikos sveikatą, sudaro optimalias sąlygas psichikos veiklai. Daugiau
psicholingvistika
kalbotyros šaka, tirianti kalbą kaip psichikos reiškinį. Daugiau
psichologija
mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką ir psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Terminas pradėtas vartoti 16 amžiuje. Iki 19 a. antros pusės psichologijos problemas daugiausia nagrinėjo filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais. Daugiau
„Psichologija“
tęstinis mokslo darbų leidinys. Eina nuo 1962. Daugiau
psichologijos mokslas
Lietuvoje
psichologija pradėta dėstyti 1574 Vilniaus jėzuitų kolegijoje (dėstė škotų logikos profesorius J. Haius). Scholastinės filosofijos laikotarpiu psichologija buvo vadinama scholastine psichologija, arba animastika. Daugiau
psichologinė
sociologija
sociologijos sritis, tirianti artimiausios aplinkos socialinius veiksmus. Ėmė formuotis 19 amžiaus pabaigoje sociologijoje ėmus stiprėti psichologijos tendencijoms. Daugiau
psichologinė
tarnyba
psichoterapiją ir psichologinę konsultaciją telefonu ar internetu teikianti organizacija. Viena pirmųjų psichologinių tarnybų įsteigta 1948 Vienoje. Daugiau
psichologinė teisės
mokykla
teisės mokslo kryptis, susiformavusi 19 a. pabaigoje Vokietijoje. Teigia, kad teisė yra psichologinio kryptingumo, instinktų, emocijų, bet ne visuomeninių santykių produktas. Daugiau