Rodyklė
autonomija austromarksizmo koncepcija, kuri tautinius nesutarimus šalies viduje siūlo spręsti suteikiant kultūrinę autonomiją tam tikroms tautoms. Daugiau
revoliucija Kinijos komunistų partijos vadovo Mao Dzedongo inicijuotas judėjimas, siekiant maoistinių idėjų pagrindu atnaujinti revoliucinę dvasią, nuslopinti žlugusio didžiojo šuolio kritiką ir sustiprinti savo valdžią. Vyko 1966–1976. Daugiau
kapitalas žinios, išsilavinimas, estetinis skonis ir vartojimo įpročiai, nusistovėjusios bendravimo formos. Terminą 1973 įtvirtino P. Bourdieu. Daugiau
kraštovaizdis žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Daugiau
materializmas viena socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijų, aiškinančių, kaip materialusis pasaulis veikia ir formuoja nematerialųjį pasaulį (ir kultūrą). Susiformavo 1950–1970. Teorinius pagrindus sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų antropologas M. Harrisas ir išdėstė 1968. Daugiau
reliatyvizmas kultūrinės antropologijos teorija, pagrįsta kitų tautų kultūros standartų toleravimu. Susiformavo 20 a. 3 dešimtmetyje kaip priešprieša etnocentristinėms ir universalius kultūros tyrimo modelius konstruojančioms visuomenės ir kultūrinėms teorijoms. Daugiau
sluoksnis archeologijoje – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Daugiau
šokas kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Terminą 1954 pirmasis pavartojo K. Obergas. Daugiau
fizinių pratimų su įvairiais įrankiais, sveikos mitybos ir poilsio sistema žmogaus sveikatai stiprinti ir kūno raumenims harmoningai ugdyti; sporto šaka. Daugiau
1871–1883 Vokietijos kanclerio O. E. L von Bismarcko kova su Katalikų Bažnyčia dėl įtakos valstybėje. Daugiau
bendroji kultūros teorija, nukreipta į tarpdisciplinines kultūros studijas ir siekianti apibendrinti kultūrą tiriančių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenis. Daugiau
barai“ mėnesinis kultūros ir meno žurnalas, einantis nuo 1965 Vilniuje. Paskelbė vertingų literatūros istorijos ir kritikos studijų, grožinės literatūros. Daugiau
bendrybė kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Daugiau