Rodyklė
kultūrinis
sluoksnis archeologijoje – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Daugiau
sluoksnis archeologijoje – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Daugiau
kultūrinis
šokas kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Terminą 1954 pirmasis pavartojo K. Obergas. Daugiau
šokas kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Terminą 1954 pirmasis pavartojo K. Obergas. Daugiau
kultūrizmas
fizinių pratimų su įvairiais įrankiais, sveikos mitybos ir poilsio sistema žmogaus sveikatai stiprinti ir kūno raumenims harmoningai ugdyti; sporto šaka. Daugiau
fizinių pratimų su įvairiais įrankiais, sveikos mitybos ir poilsio sistema žmogaus sveikatai stiprinti ir kūno raumenims harmoningai ugdyti; sporto šaka. Daugiau
kultūrkampfas
1871–1883 Vokietijos kanclerio O. E. L von Bismarcko kova su Katalikų Bažnyčia dėl įtakos valstybėje. Daugiau
1871–1883 Vokietijos kanclerio O. E. L von Bismarcko kova su Katalikų Bažnyčia dėl įtakos valstybėje. Daugiau
kultūrologija
bendroji kultūros teorija, nukreipta į tarpdisciplinines kultūros studijas ir siekianti apibendrinti kultūrą tiriančių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenis. Daugiau
bendroji kultūros teorija, nukreipta į tarpdisciplinines kultūros studijas ir siekianti apibendrinti kultūrą tiriančių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenis. Daugiau
„Kultūros
barai“ mėnesinis kultūros ir meno žurnalas, einantis nuo 1965 Vilniuje. Paskelbė vertingų literatūros istorijos ir kritikos studijų, grožinės literatūros. Daugiau
barai“ mėnesinis kultūros ir meno žurnalas, einantis nuo 1965 Vilniuje. Paskelbė vertingų literatūros istorijos ir kritikos studijų, grožinės literatūros. Daugiau
kultūros
bendrybė kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Daugiau
bendrybė kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Daugiau
„Kultūros“
būreliai kultūros organizacijos, steigtos knygų leidybos ir kultūros bendrovės Kultūra iniciatyva. Veikė 1923–1927 (kai kurie iki 1940). Daugiau
būreliai kultūros organizacijos, steigtos knygų leidybos ir kultūros bendrovės Kultūra iniciatyva. Veikė 1923–1927 (kai kurie iki 1940). Daugiau
kultūros
centrai kultūros įstaigos, organizuojančios mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių etninės kultūros, švietėjišką, pramoginę veiklą, besirūpinančios vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu, profesionalaus meno sklaida. Daugiau
centrai kultūros įstaigos, organizuojančios mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių etninės kultūros, švietėjišką, pramoginę veiklą, besirūpinančios vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu, profesionalaus meno sklaida. Daugiau
kultūros ciklų
teorija 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorija. Turėjo įtakos europietiškajai etnologijai, folkloristikai ir archeologijai. Pasak teorijos kūrėjų, sklinda ne pavieniai kultūriniai elementai, o jų visuma, kuri sudaro tinklą, kompleksą, ratą, ciklą. Daugiau
teorija 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorija. Turėjo įtakos europietiškajai etnologijai, folkloristikai ir archeologijai. Pasak teorijos kūrėjų, sklinda ne pavieniai kultūriniai elementai, o jų visuma, kuri sudaro tinklą, kompleksą, ratą, ciklą. Daugiau
kultūros
filosofija filosofijos šaka, nagrinėjanti žmogiškąją kūrybą, jos formas, logiką, perimamumą ir istorinę sklaidą; bendroji kultūros teorija, tirianti žmogaus pasaulį kūrybos, erdvės ir laiko vizijų, tradicijos, modernybės, ritualo, simbolinės tvarkos ir kultūrinės logikos aspektais. Daugiau
filosofija filosofijos šaka, nagrinėjanti žmogiškąją kūrybą, jos formas, logiką, perimamumą ir istorinę sklaidą; bendroji kultūros teorija, tirianti žmogaus pasaulį kūrybos, erdvės ir laiko vizijų, tradicijos, modernybės, ritualo, simbolinės tvarkos ir kultūrinės logikos aspektais. Daugiau
Kultūros, filosofijos ir menotyros
mokslinių tyrimų institutas kultūrologijos, filosofijos ir menotyros mokslinių tyrimų centras, veikęs 2002–2010. Reorganizuotas į Lietuvos kultūros tyrimų institutą. Daugiau
mokslinių tyrimų institutas kultūrologijos, filosofijos ir menotyros mokslinių tyrimų centras, veikęs 2002–2010. Reorganizuotas į Lietuvos kultūros tyrimų institutą. Daugiau
kultūros
industrija racionalizuotos ir biurokratizuotos institucijos bei priemonės, kontroliuojančios kultūros paskirstymą vartotojiškoje visuomenėje. Pirmą kartą terminą ir sampratą, kritikuodami moderniosios visuomenės kultūrą, pavartojo ir aptarė Frankfurto mokyklos atstovai T. Adorno ir M. Horkheimeris. Daugiau
industrija racionalizuotos ir biurokratizuotos institucijos bei priemonės, kontroliuojančios kultūros paskirstymą vartotojiškoje visuomenėje. Pirmą kartą terminą ir sampratą, kritikuodami moderniosios visuomenės kultūrą, pavartojo ir aptarė Frankfurto mokyklos atstovai T. Adorno ir M. Horkheimeris. Daugiau
Kultūros infrastruktūros
centras iki 2020 03 Lietuvos paminklai, Lietuvos kultūros ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga Vilniuje. Daugiau
centras iki 2020 03 Lietuvos paminklai, Lietuvos kultūros ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga Vilniuje. Daugiau