Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
„Kultura“
lenkų emigrantų mėnraštis, ėjęs 1947–2000 Paryžiuje. Vienas svarbiausių pokario emigracijos leidinių. Redaktorius ir daugelio straipsnių autorius J. W. Giedroycas. Daugiau
kultūra
žmogaus santykis su savimi, visuomene ir aplinka, apimantis individo ir visuomenės savivoką, tapatybę, gyvenimo būdą, kosmologines ir ontologines pasaulio vizijas, mąstymą, kūrybą, vaizduotės, proto ir sielos ugdymą. Daugiau
„Kultūra“
spaudos leidimo ir kultūros kooperatinė bendrovė, veikusi 1920–1927 Šiauliuose. Leido žurnalą Kultūra (1923–1926), vadovėlius, mokslo ir mokslo populiarinamąsias knygas, grožinę lietuvių ir užsienio literatūrą. Rūpinosi knygų platinimu. Daugiau
„Kultūra“
1927–1940 Vilniaus krašte veikusi švietimo ir kultūros organizacija. Daugiau
kultūra
ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse. Daugiau
„Kultūra“
mėnesinis mokslo, kultūros ir literatūros žurnalas, ėjęs 1923–1929 Šiauliuose, 1930–1941 Kaune. Skelbė istorijos, filosofijos, gamtos mokslų, kultūros, meno ir literatūros straipsnius, lietuvių ir užsienio rašytojų kūrinius. Daugiau
Kulturbundas
Mažosios Lietuvos vokiečių nacionalistinė organizacija. Veikė 1923–1934 Klaipėdos krašte. Daugiau
Kulturferbandas
Mažosios Lietuvos vokiečių nacių organizacija. Veikė 1938–1939 Klaipėdos krašte. Daugiau
Kulturferbandas
nacionalistinė vokiečių organizacija, veikusi 1924–1940 Lietuvoje. Daugiau
kultūrinė
antropologija
laikoma socialiniu mokslu, kuris visumos (holistiniu) požiūriu ir remdamasis lyginamąja žmonijos istorijos raidos analize nagrinėja žmonių socialinių ir kultūrinių ryšių, pasaulio kultūrų ir visuomenių įvairovės, jų gyvensenos, elgsenos ir mąstysenos skirtumų bei panašumo problemas. Daugiau
kultūrinė
asimiliacija
kultūrinis supanašėjimas dėl kultūrų sąveikos vienai kultūrai perimant kitos kultūros bruožus; daugiakultūriškumo susidarymas dėl įvairių kultūrų ar sociokultūrinių mažumų grupių sąveikos. Daugiau
kultūrinė
ganykla
našūs sėtiniai ar pagerinti natūralūs žolynai gyvuliams ganyti. Daugiau
kultūrinė
integracija
kultūrinėje antropologijoje ir socialinėje antropologijoje – kultūros visuma ir kaita. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla
literatūros mokslo kryptis. Susiformavo Europoje 19 a. viduryje, kai literatūros moksle ėmė vyrauti pozityvizmas ir pradėta taikyti gamtos ir tiksliųjų mokslų metodologiją. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla
20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorinė kryptis. Pagrįsta difuzionizmo nuostatomis, ypač kultūros ciklų teorija. Mokyklos atstovai teigė, kad nėra neistorinių (ikiistorinių, laukinių) visuomenių, pabrėžė jų kultūrinę raidą. Daugiau