Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Kulturferbandas
nacionalistinė vokiečių organizacija, veikusi 1924–1940 Lietuvoje. Daugiau
kultūrinė
antropologija
laikoma socialiniu mokslu, kuris visumos (holistiniu) požiūriu ir remdamasis lyginamąja žmonijos istorijos raidos analize nagrinėja žmonių socialinių ir kultūrinių ryšių, pasaulio kultūrų ir visuomenių įvairovės, jų gyvensenos, elgsenos ir mąstysenos skirtumų bei panašumo problemas. Daugiau
kultūrinė
asimiliacija
kultūrinis supanašėjimas dėl kultūrų sąveikos vienai kultūrai perimant kitos kultūros bruožus; daugiakultūriškumo susidarymas dėl įvairių kultūrų ar sociokultūrinių mažumų grupių sąveikos. Daugiau
kultūrinė
ganykla
našūs sėtiniai ar pagerinti natūralūs žolynai gyvuliams ganyti. Daugiau
kultūrinė
integracija
kultūrinėje antropologijoje ir socialinėje antropologijoje – kultūros visuma ir kaita. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla
literatūros mokslo kryptis. Susiformavo Europoje 19 a. viduryje, kai literatūros moksle ėmė vyrauti pozityvizmas ir pradėta taikyti gamtos ir tiksliųjų mokslų metodologiją. Daugiau
kultūrinė istorinė
mokykla
20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorinė kryptis. Pagrįsta difuzionizmo nuostatomis, ypač kultūros ciklų teorija. Mokyklos atstovai teigė, kad nėra neistorinių (ikiistorinių, laukinių) visuomenių, pabrėžė jų kultūrinę raidą. Daugiau
kultūrinė nacionalinė
autonomija
austromarksizmo koncepcija, kuri tautinius nesutarimus šalies viduje siūlo spręsti suteikiant kultūrinę autonomiją tam tikroms tautoms. Daugiau
Kultūrinė
revoliucija
Kinijos komunistų partijos vadovo Mao Dzedongo inicijuotas judėjimas, siekiant maoistinių idėjų pagrindu atnaujinti revoliucinę dvasią, nuslopinti žlugusio didžiojo šuolio kritiką ir sustiprinti savo valdžią. Vyko 1966–1976. Daugiau
kultūriniai
augalai
žmogaus auginami augalai. Daugiau
kultūrinis
bolševizmas
komunistinės ideologijos propagavimas prisidengus kultūra. Daugiau
kultūrinis
kapitalas
žinios, išsilavinimas, estetinis skonis ir vartojimo įpročiai, nusistovėjusios bendravimo formos. Terminą 1973 įtvirtino P. Bourdieu. Daugiau
kultūrinis
kraštovaizdis
žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Daugiau
kultūrinis
materializmas
viena socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijų, aiškinančių, kaip materialusis pasaulis veikia ir formuoja nematerialųjį pasaulį (ir kultūrą). Susiformavo 1950–1970. Teorinius pagrindus sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų antropologas M. Harrisas ir išdėstė 1968. Daugiau
kultūrinis
reliatyvizmas
kultūrinės antropologijos teorija, pagrįsta kitų tautų kultūros standartų toleravimu. Susiformavo 20 a. 3 dešimtmetyje kaip priešprieša etnocentristinėms ir universalius kultūros tyrimo modelius konstruojančioms visuomenės ir kultūrinėms teorijoms. Daugiau