Rodyklė
Vokietijos
literatūra kuriama vokiečių ir lužitėnų (sorbų) kalbomis. Seniausias rašytinis paminklas gotų kalba iš 4 a., lužitėnų – iš 16 amžiaus. Žymiausi 18–20 a. rašytojai – J. W. Goethe, F. Schilleris, H. Hesse, B. Brechtas, T. Mannas, G. Grassas ir kiti. Daugiau
literatūra kuriama vokiečių ir lužitėnų (sorbų) kalbomis. Seniausias rašytinis paminklas gotų kalba iš 4 a., lužitėnų – iš 16 amžiaus. Žymiausi 18–20 a. rašytojai – J. W. Goethe, F. Schilleris, H. Hesse, B. Brechtas, T. Mannas, G. Grassas ir kiti. Daugiau
Vokietijos muitų
sąjunga Vokietijos valstybių ekonominė sąjunga, sudaryta 1834, vadovaujama Prūsijos. Veikė iki 19 a. 7 dešimtmečio. Daugiau
sąjunga Vokietijos valstybių ekonominė sąjunga, sudaryta 1834, vadovaujama Prūsijos. Veikė iki 19 a. 7 dešimtmečio. Daugiau
Vokietijos
muzika nuo seno liaudies dainas populiarino klajojantys muzikantai (vagantai, špylmanai). Vienos ankstyviausių žinių apie profesionaliąją muziką siejamos su benediktinės Hildegardos Bingenietės (1098–1179), kuri kūrė bažnytines giesmes pagal savo tekstus, vardu. Daugiau
muzika nuo seno liaudies dainas populiarino klajojantys muzikantai (vagantai, špylmanai). Vienos ankstyviausių žinių apie profesionaliąją muziką siejamos su benediktinės Hildegardos Bingenietės (1098–1179), kuri kūrė bažnytines giesmes pagal savo tekstus, vardu. Daugiau
Vokietijos nacionalinė
biblioteka viena didžiausių Vokietijos valstybinių bibliotekų. Yra Leipcige ir Frankfurte prie Maino. Daugiau
biblioteka viena didžiausių Vokietijos valstybinių bibliotekų. Yra Leipcige ir Frankfurte prie Maino. Daugiau
Vokietijos nacionalinė
liberalų partija Prūsijos, nuo 1871 Vokietijos politinė partija, veikusi 1867–1918. Daugiau
liberalų partija Prūsijos, nuo 1871 Vokietijos politinė partija, veikusi 1867–1918. Daugiau
Vokietijos partijos
ir profsąjungos Vokietijos svarbiausios politinės partijos: Krikščionių demokratų sąjunga, Vokietijos socialdemokratų partija, Alternatyva Vokietijai, Laisvoji demokratų partija, Kairieji, Sąjunga 90 / Žalieji, Krikščionių socialinė sąjunga. Svarbiausias profsąjungų susivienijimas – Vokietijos profsąjungų konfederacija. Daugiau
ir profsąjungos Vokietijos svarbiausios politinės partijos: Krikščionių demokratų sąjunga, Vokietijos socialdemokratų partija, Alternatyva Vokietijai, Laisvoji demokratų partija, Kairieji, Sąjunga 90 / Žalieji, Krikščionių socialinė sąjunga. Svarbiausias profsąjungų susivienijimas – Vokietijos profsąjungų konfederacija. Daugiau
Vokietijos profsąjungų
konfederacija Vokietijos profsąjungų susivienijimas. Būstinė Berlyne. Glaudžiai susijusi su Vokietijos socialdemokratų partija. Įkurta 1949, 1990 po Vokietijos suvienijimo prie konfederacijos prisijungė ir Vokietijos Demokratinės Respublikos Laisvosios Vokietijos profsąjungų konfederacija. Daugiau
konfederacija Vokietijos profsąjungų susivienijimas. Būstinė Berlyne. Glaudžiai susijusi su Vokietijos socialdemokratų partija. Įkurta 1949, 1990 po Vokietijos suvienijimo prie konfederacijos prisijungė ir Vokietijos Demokratinės Respublikos Laisvosios Vokietijos profsąjungų konfederacija. Daugiau
Vokietijos
sąjunga Vokietijos valstybių susivienijimas, gyvavęs 1815–1866. Įkurta 1815 06 08 Vienos kongrese. Daugiau
sąjunga Vokietijos valstybių susivienijimas, gyvavęs 1815–1866. Įkurta 1815 06 08 Vienos kongrese. Daugiau
Vokietijos santykiai
su Lietuva Lietuvos ir Vokietijos dabartinėse teritorijose gyvenusios gentys prekiavo jau pirmais amžiais po Kristaus. Viduriniais amžiais LDK kovojo su vokiečių kariniais ordinais. Nuo 15 a. Vokietijos valdančiąsias dinastijas ir Jogailaičius siejo vedybiniai ryšiai. Daugiau
su Lietuva Lietuvos ir Vokietijos dabartinėse teritorijose gyvenusios gentys prekiavo jau pirmais amžiais po Kristaus. Viduriniais amžiais LDK kovojo su vokiečių kariniais ordinais. Nuo 15 a. Vokietijos valdančiąsias dinastijas ir Jogailaičius siejo vedybiniai ryšiai. Daugiau
Vokietijos socialdemokratų
partija Vokietijos politinė partija, viena įtakingiausių šalyje. Įkurta 1875. 1878–1890 ir 1933–1945 veikė nelegaliai. 1959 atsisakė marksizmo. Nuo 1966 (išskyrus 1982–1998) viena valdančiųjų partijų. Daugiau
partija Vokietijos politinė partija, viena įtakingiausių šalyje. Įkurta 1875. 1878–1890 ir 1933–1945 veikė nelegaliai. 1959 atsisakė marksizmo. Nuo 1966 (išskyrus 1982–1998) viena valdančiųjų partijų. Daugiau
Vokietijos
susivienijimas Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vakarų Berlyno prijungimas prie Vokietijos Federacinės Respublikos 1990 10 03. Daugiau
susivienijimas Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vakarų Berlyno prijungimas prie Vokietijos Federacinės Respublikos 1990 10 03. Daugiau