Rodyklė
Gvinėjos gamta Salų paviršius kalnuotas. Dažni žemės drebėjimai. Karstas. Klimatas ekvatorinis jūrinis ir subekvatorinis musoninis. Miškai, savanos, pakrantėse – mangrovės. Daugiau
ginkluotosios pajėgos komplektuojamos iš savanorių. Vyriausiasis vadas – generalgubernatorius. Daugiau
Gvinėjos istorija Portugalijos ir Ispanijos pirkliams Papua Naujosios Gvinėja tapo žinoma 16 amžiuje. 19 a. vakarinę dalį valdė Olandijos Ost Indijos bendrovė, pietrytinę – Didžioji Britanija, šiaurės rytinę – Vokietijos Naujosios Gvinėjos bendrovė. 1921 Australijai pavesta valdyti visą kraštą. 1975 09 Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma respublika. Daugiau
konstitucinė santvarka galioja 1975 konstitucija. Valstybės vadovė – Didžiosios Britanijos karalienė atstovaujama generalgubernatoriaus. Įstatymus leidžia Nacionalinis Parlamentas. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Nacionalinė šventė – rugsėjo 16 – Nepriklausomybės (atsiskyrimo nuo Australijos) diena. Daugiau
ir profesinės sąjungos Papua Naujosios Gvinėjos svarbiausios politinės partijos: Liaudies nacionalinis kongresas, Nacionalinės vienybės partija, Pangu partija, Jungtinių išteklių partija. Svarbiausias profesinių sąjungų susivienijimas – Papua Naujosios Gvinėjos profesinių sąjungų kongresas. Daugiau
Gvinėjos švietimas 1873 Londono misionierių draugija įsteigė pirmąją mokyklą, kurioje mokė vietinius gyventojus skaityti Šventąjį Raštą. 1884 vokiečių ir Didžiosios Britanijos misionieriai įsteigė pirmąją pradinę mokyklą. 1975 pradėta kurti nacionalinė švietimo sistema. Mokslas neprivalomas ir nemokamas. Daugiau
Gvinėjos ūkis Papua Naujoji Gvinėja yra ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. Pramonės svarbiausia šaka – metalų rūdų gavyba. Eksportuojama daugiausia vario rūda ir jos koncentratas, auksas, žaliavinė nafta, palmių aliejus. Daugiau
Gvinėjos žiniasklaida 1917 išėjo pirmasis savaitraštis Torres Straits Pilot. Valstybinis radijas National Broadcasting Corporation of Papua New Guinea įkurtas 1973. Televizija Media Niugini įkurta 1987. Daugiau
kalbos didelė grupė kalbų, vartojamų daugiausia Naujosios Gvinėjos saloje ir aplink esančiuose Ramiojo vandenyno Bougainville’io, Saliamono salose, Molukų (Halmaheros, Timoro, Aloro salose), Bismarcko salynuose ir kitose salose, priklausančiose daugiausia Papua Naujajai Gvinėjai arba Indonezijai, t. p. Australijai, Rytų Timorui. Daugiau
žmogaus kūno (žiedai, auskarai, diademos, antsmilkiniai, kabučiai, apyrankės, grandinėlės) ir aprangos (segės, sagos, fibulos, smeigtukai, sagtys) puošmenos, amuletai, talismanai, kita. Papuošalai – viena seniausių taikomosios dailės rūšių. Daugiau