Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ζ
О
socialinės apsaugos
ekonomika
viešojo sektoriaus ekonomikos mokslo dalis, tirianti socialinės apsaugos ekonominius aspektus. Daugiau
socialinės
garantijos
materialinės ir teisinės priemonės, kuriomis valstybė įgyvendina žmonių socialines ir ekonomines teises, pirmiausia teises į darbą, poilsį, būstą, išsilavinimą, medicininę pagalbą, socialinę apsaugą senatvės, ligos, nedarbo ir kitų socialinių rizikų atvejais. Daugiau
socialinės
išlaidos
išlaidų, kurias patiria visuomenė (visi jos nariai) dėl tam tikros ekonominės veiklos, gamybinio proceso ar verslo sprendimo, visuma. Daugiau
socialinės
normos
elgsenos taisyklės, kuriomis vadovaujasi tam tikra žmonių grupė ir kurios koordinuoja žmonių socialinę sąveiką. Visos socialinės normos kyla iš tam tikro autoriteto ir standartizuoja žmonių elgseną – nustato jų teisių ir pareigų santykį. Daugiau
socialinės
paslaugos
socialinių darbuotojų teikiamos socialinės ir buitinės pagalbos paslaugos asmenims (šeimoms), kurie dėl amžiaus, negalios, socialinių problemų neturi, neįgijo arba prarado gebėjimą savarankiškai rūpintis savimi, savo šeimos nariais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Daugiau
socialinės pažinimo
problemos
dėl socialinio konteksto veiksnių poveikio kylančios individualaus ir kolektyvinio pažinimo problemos. Daugiau
socialinės
sankcijos
socialinės bausmės ir skatinimai, kuriais siekiama garantuoti socialinių normų laikymąsi. Pagal vykdytoją skiriamos neformalios ir formalios, pagal poveikio būdą – pozityvios ir negatyvios socialinės sankcijos. Daugiau
socialinės
vertybės
visuomenėje plačiai pripažįstama dorinių, politinių ir estetinių nuostatų sistema, susijusi su siekiamu idealu. Daugiau
socialiniai
įgūdžiai
asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais; socialinio bendravimo patirtis. Lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Daugiau
socialiniai
interesai
įvairioms socialinėms grupėms, socialiniams institutams rūpimi dalykai. Daugiau
socialiniai
ištekliai
tam tikros socialinės grupės ar pavienio asmens socialinę padėtį ir socialinius santykius lemiantys veiksniai, informacijos valdymas, gebėjimas siekti užsibrėžtų tikslų, tam tikro socialinio statuso siekimas. Daugiau
socialiniai
mokslai
viena mokslo sričių pagal Europos Sąjungos klasifikaciją (Lietuvoje patvirtinta 1997, iš dalies pakeista 1998, 2003, 2011, 2012). Pagal ją Lietuvoje socialiniams mokslams priskiriama edukologija, ekonomika, komunikacija ir informacija, politikos mokslai, psichologija, sociologija, teisė, vadyba. Daugiau
socialiniai
objektai
sociologinės kategorijos, išreiškiančios tai, į ką nukreipta subjekto pažintinė ar kita veikla. Daugiau
socialiniai
padariniai
laukiami, planuojami arba netikėti, stichiškai susiklostantys visuomenės, jos įvairių gyvenimo sferų pertvarkymo rezultatai. Daugiau
socialiniai
pokyčiai
individų gyvenime atsispindintys kultūros ir socialinių institutų pasikeitimai per tam tikrą laiką. Dauguma socialinių pokyčių vyksta pamažu ilgą laiką ir yra nepastebimi. Daugiau