Rodyklė
socialinė
organizacija socialines paslaugas teikianti organizacija. Jų personalą sudaro profesionalūs socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai ar kitų profesijų atstovai ir savanoriai. Daugiau
organizacija socialines paslaugas teikianti organizacija. Jų personalą sudaro profesionalūs socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai ar kitų profesijų atstovai ir savanoriai. Daugiau
socialinė
orientacija siekis įsitraukti į tam tikrą socialinę veiklą, užimti tam tikrą socialinę padėtį; šių tikslų pasiekimo būdai. Daugiau
orientacija siekis įsitraukti į tam tikrą socialinę veiklą, užimti tam tikrą socialinę padėtį; šių tikslų pasiekimo būdai. Daugiau
socialinė
padėtis socialinių aplinkybių visuma, lemianti tam tikros socialinės grupės ar pavienio asmens socialinį statusą, socialinę elgseną, socialinį veikimą, jo motyvus, pobūdį, kryptis, taip pat vertybinę orientaciją konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku. Daugiau
padėtis socialinių aplinkybių visuma, lemianti tam tikros socialinės grupės ar pavienio asmens socialinį statusą, socialinę elgseną, socialinį veikimą, jo motyvus, pobūdį, kryptis, taip pat vertybinę orientaciją konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku. Daugiau
socialinė
parama asmeniui arba šeimai teikiama pagalba siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį minimalųjį gyvenimo lygį. Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis, ji taip pat apima įvairias kompensacijas, lengvatas. Daugiau
parama asmeniui arba šeimai teikiama pagalba siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį minimalųjį gyvenimo lygį. Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis, ji taip pat apima įvairias kompensacijas, lengvatas. Daugiau
socialinė
partnerystė kolektyvinių darbo santykių dalyvių veikla siekiant patenkinti savo ir atstovaujamų asmenų interesus. Daugiau
partnerystė kolektyvinių darbo santykių dalyvių veikla siekiant patenkinti savo ir atstovaujamų asmenų interesus. Daugiau
socialinė
patologija socialinei elgsenai priešingas reiškinys; deviantinio elgesio apraiška. Sąvoką 19 a. pabaigoje vartojo É. Durkheimas. Daugiau
patologija socialinei elgsenai priešingas reiškinys; deviantinio elgesio apraiška. Sąvoką 19 a. pabaigoje vartojo É. Durkheimas. Daugiau
socialinė
pažanga visuomenės ekonominės, politinės ir socialinės struktūros pokytis, reiškiantis istorinį tobulėjimą. Istorinio tobulėjimo ir pažangos idėjas plėtojo Augustinas, Tomas Akvinietis, bet tik nuo 18 a. socialinė pažanga tapo šiuolaikinio vakarietiško mąstymo viena svarbiausių sąvokų. Daugiau
pažanga visuomenės ekonominės, politinės ir socialinės struktūros pokytis, reiškiantis istorinį tobulėjimą. Istorinio tobulėjimo ir pažangos idėjas plėtojo Augustinas, Tomas Akvinietis, bet tik nuo 18 a. socialinė pažanga tapo šiuolaikinio vakarietiško mąstymo viena svarbiausių sąvokų. Daugiau
socialinė
pedagogika edukologijos šaka, tirianti žmogaus ugdymo tam tikromis sąlygomis būdus, metodus, turinį, priemones ir nurodanti jų taikymo galimybes. Daugiau
pedagogika edukologijos šaka, tirianti žmogaus ugdymo tam tikromis sąlygomis būdus, metodus, turinį, priemones ir nurodanti jų taikymo galimybes. Daugiau
socialinė
politika principai ir veikla, kurios didžiąją dalį sudaro ekonominių išteklių paskirstymas ir piliečių gerovės užtikrinimas. Dažniausiai vykdo valstybės institucijos įvairiu lygmeniu: vietiniu, valstybės, nacionaliniu. Daugiau
politika principai ir veikla, kurios didžiąją dalį sudaro ekonominių išteklių paskirstymas ir piliečių gerovės užtikrinimas. Dažniausiai vykdo valstybės institucijos įvairiu lygmeniu: vietiniu, valstybės, nacionaliniu. Daugiau
socialinė
problema socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Problema vadinama socialine, kai jos žalą patiria ne vienas ar keli asmenys, bet didelis skaičius žmonių. Daugiau
problema socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Problema vadinama socialine, kai jos žalą patiria ne vienas ar keli asmenys, bet didelis skaičius žmonių. Daugiau
socialinė profesinė
struktūra visuomenės socialinė struktūra, kurią sudaro profesijos – specialaus pasirengimo reikalaujančios darbinės veiklos rūšys. Daugiau
struktūra visuomenės socialinė struktūra, kurią sudaro profesijos – specialaus pasirengimo reikalaujančios darbinės veiklos rūšys. Daugiau
socialinė
programa į piliečių ar jų grupių apsaugą nuo įvairių ekonominių rizikų ar socialinio nesaugumo orientuotos kryptingos veiklos rūšių ir priemonių visuma. Dažniausiai kuriamos ir įgyvendinamos socialinės programos, skirtos socialiai pažeidžiamų grupių atstovams. Daugiau
programa į piliečių ar jų grupių apsaugą nuo įvairių ekonominių rizikų ar socialinio nesaugumo orientuotos kryptingos veiklos rūšių ir priemonių visuma. Dažniausiai kuriamos ir įgyvendinamos socialinės programos, skirtos socialiai pažeidžiamų grupių atstovams. Daugiau
socialinė
psichologija taikomosios psichologijos šaka – sistemingas visuomeninio žmogaus tyrimas. Socialinės psichologijos ištakos siejamos su Aristotelio, Platono veikalais, kuriuose daugiausia nagrinėjami individo ir visuomenės klausimai. Daugiau
psichologija taikomosios psichologijos šaka – sistemingas visuomeninio žmogaus tyrimas. Socialinės psichologijos ištakos siejamos su Aristotelio, Platono veikalais, kuriuose daugiausia nagrinėjami individo ir visuomenės klausimai. Daugiau
socialinė psichologinė
treniruotė taikomosios psichologijos metodų sistema – grupinio darbo forma, padedanti formuoti ir tobulinti bendravimo įgūdžius, tirti grupės narių tarpusavio santykius, spręsti asmenybės egzistencines problemas. Bendra treniruočių trukmė 20–70 valandų, geriausias intervalas tarp jų – 3 dienos. Daugiau
treniruotė taikomosios psichologijos metodų sistema – grupinio darbo forma, padedanti formuoti ir tobulinti bendravimo įgūdžius, tirti grupės narių tarpusavio santykius, spręsti asmenybės egzistencines problemas. Bendra treniruočių trukmė 20–70 valandų, geriausias intervalas tarp jų – 3 dienos. Daugiau
socialinė
pusiausvyra socialinės sistemos pavienių dalių (socialinės grupės, bendruomenės, visuomenės) suderinimas. Daugiau
pusiausvyra socialinės sistemos pavienių dalių (socialinės grupės, bendruomenės, visuomenės) suderinimas. Daugiau