Rodyklė
socialinė
distancija socialinių grupių ar individų artumo arba susvetimėjimo laipsnis. Gali reikštis subjektyviomis individų nuostatomis, socialinių santykių instituciniais aspektais, mes ir jie normatyvine skirtimi, įvairių socialinių grupių ar individų socialinių santykių nevienodu dažnumu ir intensyvumu. Daugiau
distancija socialinių grupių ar individų artumo arba susvetimėjimo laipsnis. Gali reikštis subjektyviomis individų nuostatomis, socialinių santykių instituciniais aspektais, mes ir jie normatyvine skirtimi, įvairių socialinių grupių ar individų socialinių santykių nevienodu dažnumu ir intensyvumu. Daugiau
socialinė
ekologija ekologijos sritis, tirianti pavienio asmens ar visuomenės ir ją supančios aplinkos santykių problemas. Daugiau
ekologija ekologijos sritis, tirianti pavienio asmens ar visuomenės ir ją supančios aplinkos santykių problemas. Daugiau
socialinė
ekonomika ekonomikos mokslų kryptis ir ekonominė veikla, plėtojama siekiant naudos bendruomenei. Daugiau
ekonomika ekonomikos mokslų kryptis ir ekonominė veikla, plėtojama siekiant naudos bendruomenei. Daugiau
socialinė
elgsena individo, tam tikros grupės, bendruomenės elgsena, veiksmai ar manieros bendraujant su kitais žmonėmis. Daugiau
elgsena individo, tam tikros grupės, bendruomenės elgsena, veiksmai ar manieros bendraujant su kitais žmonėmis. Daugiau
socialinė
etika etikos teorijos, tyrinėjančios visuomenės gyvenimo etinių santykių ir pareigų klausimus. Daugiau
etika etikos teorijos, tyrinėjančios visuomenės gyvenimo etinių santykių ir pareigų klausimus. Daugiau
„Socialinė
evangelija“ protestantų religinis socialinis judėjimas. Kilo 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Šiaurės Amerikoje. Daugiau
evangelija“ protestantų religinis socialinis judėjimas. Kilo 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Šiaurės Amerikoje. Daugiau
socialinė
facilitacija tendencija, kai kitų žmonių akivaizdoje asmuo geriau atlieka tam tikras užduotis. Terminą 1924 sukūrė F. H. Allportas. Daugiau
facilitacija tendencija, kai kitų žmonių akivaizdoje asmuo geriau atlieka tam tikras užduotis. Terminą 1924 sukūrė F. H. Allportas. Daugiau
socialinė
filosofija filosofijos sritis, nagrinėjanti visuomeninės elgsenos principus ir prielaidas, gyvenimo visuomeninių formų pagrindus, jų susidarymo, funkcionavimo, tarpusavio sąveikos principus, visuomenės ir jos sanklodos tyrinėjimo, vertinimo metodus ir tikslus. Daugiau
filosofija filosofijos sritis, nagrinėjanti visuomeninės elgsenos principus ir prielaidas, gyvenimo visuomeninių formų pagrindus, jų susidarymo, funkcionavimo, tarpusavio sąveikos principus, visuomenės ir jos sanklodos tyrinėjimo, vertinimo metodus ir tikslus. Daugiau
socialinė
fobija nuolatinė ar pasikartojanti svetimų asmenų, įvairių socialinių aplinkybių, vietų ir veiksmų baimė, jų vengimas. Daugiau
fobija nuolatinė ar pasikartojanti svetimų asmenų, įvairių socialinių aplinkybių, vietų ir veiksmų baimė, jų vengimas. Daugiau
socialinė
geografija visuomeninės geografijos šaka, tirianti socialinius reiškinius ir jų erdvinius komponentus, įvairias žmonių socialines struktūras, veiklas ir grupes. Daugiau
geografija visuomeninės geografijos šaka, tirianti socialinius reiškinius ir jų erdvinius komponentus, įvairias žmonių socialines struktūras, veiklas ir grupes. Daugiau
socialinė
gerontologija gerontologijos ir kai kurių socialinių mokslų kryptis, tirianti individo ir visuomenės senėjimo socialinius aspektus, senėjimo ir socialinių jėgų bei socialinių pokyčių sąveiką. Terminą 20 a. 5 dešimtmetyje pirmą kartą pavartojo fiziologas E. J. Stieglitzas. Daugiau
gerontologija gerontologijos ir kai kurių socialinių mokslų kryptis, tirianti individo ir visuomenės senėjimo socialinius aspektus, senėjimo ir socialinių jėgų bei socialinių pokyčių sąveiką. Terminą 20 a. 5 dešimtmetyje pirmą kartą pavartojo fiziologas E. J. Stieglitzas. Daugiau
socialinė
globa socialinių paslaugų, kuriomis nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujančiam asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, visuma. Daugiau
globa socialinių paslaugų, kuriomis nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujančiam asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, visuma. Daugiau
socialinė
grupė bendrų interesų, vertybių, elgsenos normų vienijama sąlyginai pastovi žmonių visuma. Socialinės grupės nariai yra susiję tiesioginiais ar netiesioginiais socialiniais ryšiais. Daugiau
grupė bendrų interesų, vertybių, elgsenos normų vienijama sąlyginai pastovi žmonių visuma. Socialinės grupės nariai yra susiję tiesioginiais ar netiesioginiais socialiniais ryšiais. Daugiau
socialinė
hierarchija socialinių grupių išdėstymas pagal socialinės atskirties skalę – valdžios, galios, turto, socialinės gerovės ir kitų požymių laipsnį. Daugiau
hierarchija socialinių grupių išdėstymas pagal socialinės atskirties skalę – valdžios, galios, turto, socialinės gerovės ir kitų požymių laipsnį. Daugiau
socialinė
higiena higienos mokslo šaka, tirianti žmogaus sveikatos, jos palaikymo ir ligų profilaktikos socialinės, kultūrinės, politinės aplinkybės. Daugiau
higiena higienos mokslo šaka, tirianti žmogaus sveikatos, jos palaikymo ir ligų profilaktikos socialinės, kultūrinės, politinės aplinkybės. Daugiau