Rodyklė
teisės
dogma formaliai apibrėžta, tiksli, paskelbta, privaloma teisinių teiginių sistema. Yra stabili, nekintama, nes įtvirtina pamatines nuostatas. Daugiau
dogma formaliai apibrėžta, tiksli, paskelbta, privaloma teisinių teiginių sistema. Yra stabili, nekintama, nes įtvirtina pamatines nuostatas. Daugiau
teisės
filosofija teisės mokslo sritis, nagrinėjanti teisę kaip socialinės tikrovės reiškinį ir atliekanti teisinių reiškinių bendriausią filosofinę analizę. Daugiau
filosofija teisės mokslo sritis, nagrinėjanti teisę kaip socialinės tikrovės reiškinį ir atliekanti teisinių reiškinių bendriausią filosofinę analizę. Daugiau
Teisės
institutas Lietuvos socialinių mokslų centro filialas, atliekantis mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą teisės bei teisinės sistemos srityje. Yra Vilniuje. Daugiau
institutas Lietuvos socialinių mokslų centro filialas, atliekantis mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą teisės bei teisinės sistemos srityje. Yra Vilniuje. Daugiau
teisės
mokslas socialinių mokslų sritis, tirianti teisę ir teisinius reiškinius. Vakarų teisės tradicijoje teisės mokslas atsirado senovės Romos laikais. Daugiau
mokslas socialinių mokslų sritis, tirianti teisę ir teisinius reiškinius. Vakarų teisės tradicijoje teisės mokslas atsirado senovės Romos laikais. Daugiau
teisės mokslas
Lietuvoje teisinės minties pradžia Lietuvoje siejama su pirmaisiais žinomais 13–14 a. teisės aktais. Teisinės valstybės principai išdėstyti Trečiojo Lietuvos Statuto įvade. Daugiau
Lietuvoje teisinės minties pradžia Lietuvoje siejama su pirmaisiais žinomais 13–14 a. teisės aktais. Teisinės valstybės principai išdėstyti Trečiojo Lietuvos Statuto įvade. Daugiau
teisės
norma valstybės tiksliai suformuluota, formaliai apibrėžta, visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kuri objektyviai ir efektyviai reguliuoja visuomeninius santykius nustatydama tų santykių dalyvių teises ir pareigas. Daugiau
norma valstybės tiksliai suformuluota, formaliai apibrėžta, visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kuri objektyviai ir efektyviai reguliuoja visuomeninius santykius nustatydama tų santykių dalyvių teises ir pareigas. Daugiau
teisės
pažeidimas fizinių ar juridinių asmenų neteisėta, kalta veika, kuria padaroma žala teisinėms vertybėms. Teisės pažeidimo faktą rodo 4 elementai: subjektas, objektas, objektyvieji požymiai, subjektyvieji požymiai. Daugiau
pažeidimas fizinių ar juridinių asmenų neteisėta, kalta veika, kuria padaroma žala teisinėms vertybėms. Teisės pažeidimo faktą rodo 4 elementai: subjektas, objektas, objektyvieji požymiai, subjektyvieji požymiai. Daugiau
teisės
principai pamatiniai pradai, išreiškiantys teisės, kaip specifinės visuomeninių santykių reguliuotojos, esmę. Kartu su teisės normomis yra teisės sistemos pirminės dalys, sudarančios objektinę teisę. Daugiau
principai pamatiniai pradai, išreiškiantys teisės, kaip specifinės visuomeninių santykių reguliuotojos, esmę. Kartu su teisės normomis yra teisės sistemos pirminės dalys, sudarančios objektinę teisę. Daugiau
teisės
psichologija psichologijos šaka, tirianti teisės sistemos psichologinius aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius ir veikiamus asmenis. Teisės psichologijos pirmieji laboratoriniai tyrimai atlikti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Daugiau
psichologija psichologijos šaka, tirianti teisės sistemos psichologinius aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius ir veikiamus asmenis. Teisės psichologijos pirmieji laboratoriniai tyrimai atlikti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Daugiau
teisės
sistema vidinė teisės sandara. Teisės sistema netapatinama su teisine sistema, nes jos sudėtinės dalys yra ne tik teisės sistema, bet ir kiti su teise susiję teisiniai reiškiniai. Daugiau
sistema vidinė teisės sandara. Teisės sistema netapatinama su teisine sistema, nes jos sudėtinės dalys yra ne tik teisės sistema, bet ir kiti su teise susiję teisiniai reiškiniai. Daugiau
teisės
sociologija teisės mokslo sritis, tyrinėjanti teisę, jos normas ir veiksmingumą, teisinius santykius ir su teise susijusius kitus socialinius reiškinius. Pradininkais laikomi Émileʼis Durkheimas ir Maxas Weberis. Daugiau
sociologija teisės mokslo sritis, tyrinėjanti teisę, jos normas ir veiksmingumą, teisinius santykius ir su teise susijusius kitus socialinius reiškinius. Pradininkais laikomi Émileʼis Durkheimas ir Maxas Weberis. Daugiau
teisės
spraga tam tikrą visuomeninį santykį reguliuojančio teisės principo ar teisės normos nebuvimas teisės sistemoje, nors toks santykis turėtų ir galėtų būti sureguliuotas. Daugiau
spraga tam tikrą visuomeninį santykį reguliuojančio teisės principo ar teisės normos nebuvimas teisės sistemoje, nors toks santykis turėtų ir galėtų būti sureguliuotas. Daugiau
teisės
subjektas fizinis ar juridinis asmuo, kurį teisės normos įgalina turėti teises ir prisiimti pareigas arba kuriam jas suteikia ar nustato. Daugiau
subjektas fizinis ar juridinis asmuo, kurį teisės normos įgalina turėti teises ir prisiimti pareigas arba kuriam jas suteikia ar nustato. Daugiau
teisės
šaltiniai visuomenės ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai, kultūriniai veiksniai, lemiantys teisės turinį ir padedantys nustatyti jos prasmę. Daugiau
šaltiniai visuomenės ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai, kultūriniai veiksniai, lemiantys teisės turinį ir padedantys nustatyti jos prasmę. Daugiau