Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
teisėjas
Lietuvos Respublikoje teisėju gali būti tik Lietuvos pilietis, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Daugiau
Teisėjų
knyga
viena Senojo Testamento Istorinių knygų. Judėjų tradicijoje priskiriama prie Ankstyvųjų pranašų knygų. Daugiau
teisėjų
nepriklausomumas
principas, užtikrinantis, kad vykdydami teisingumą teisėjai tinkamai išspręstų kilusį ginčą dėl teisės, įgyvendintų konstitucinės asmens teisės į nešališką ir nepriklausomą teismą realumą. Daugiau
teisėkūra
procesas, kai sukuriami, pakeičiami arba pripažįstami netekusiais galios teisės norminiai aktai. Vykdo tauta, kompetentingos viešosios institucijos, privatūs asmenys, laikydamiesi teisėkūros procedūrų, principų, teisinės technikos reikalavimų. Daugiau
teisena
baudžiamųjų (baudžiamasis procesas) ir civilinių (civilinis procesas) bylų nagrinėjimo tvarka. Daugiau
teisės
aktas
kompetentingos institucijos priimtas oficialus rašytinis dokumentas. Daugiau
teisės
dogma
formaliai apibrėžta, tiksli, paskelbta, privaloma teisinių teiginių sistema. Yra stabili, nekintama, nes įtvirtina pamatines nuostatas. Daugiau
teisės
filosofija
teisės mokslo sritis, nagrinėjanti teisę kaip socialinės tikrovės reiškinį ir atliekanti teisinių reiškinių bendriausią filosofinę analizę. Daugiau
Teisės
institutas
Lietuvos socialinių mokslų centro filialas, atliekantis mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą teisės bei teisinės sistemos srityje. Yra Vilniuje. Daugiau
teisės
mokslas
socialinių mokslų sritis, tirianti teisę ir teisinius reiškinius. Vakarų teisės tradicijoje teisės mokslas atsirado senovės Romos laikais. Daugiau
teisės mokslas
Lietuvoje
teisinės minties pradžia Lietuvoje siejama su pirmaisiais žinomais 13–14 a. teisės aktais. Teisinės valstybės principai išdėstyti Trečiojo Lietuvos Statuto įvade. Daugiau
teisės
norma
valstybės tiksliai suformuluota, formaliai apibrėžta, visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kuri objektyviai ir efektyviai reguliuoja visuomeninius santykius nustatydama tų santykių dalyvių teises ir pareigas. Daugiau
teisės
pažeidimas
fizinių ar juridinių asmenų neteisėta, kalta veika, kuria padaroma žala teisinėms vertybėms. Teisės pažeidimo faktą rodo 4 elementai: subjektas, objektas, objektyvieji požymiai, subjektyvieji požymiai. Daugiau
teisės
principai
pamatiniai pradai, išreiškiantys teisės, kaip specifinės visuomeninių santykių reguliuotojos, esmę. Kartu su teisės normomis yra teisės sistemos pirminės dalys, sudarančios objektinę teisę. Daugiau
teisės
psichologija
psichologijos šaka, tirianti teisės sistemos psichologinius aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius ir veikiamus asmenis. Teisės psichologijos pirmieji laboratoriniai tyrimai atlikti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Daugiau