Rodyklė
filosofijos kryptis, susijusi su I. Kanto idėjomis. Susiklostė 19 a. viduryje Vokietijoje. Neokantizmo mokyklos: fiziologinė (F. A. Lange), Marburgo (H. Cohenas, P. Natorpas, E. Cassireris) ir Badeno (W. Windelbandas, H. Rickertas, E. Laskas, J. Cohnas). Daugiau
katalikų institucija, padedanti vyskupams Bažnyčioje įgyvendinti įkrikščioninimą (katechumenatą) ir nuolat stiprinti tikėjimą pagal Vatikano II susirinkimo (1962–1965) ir magisteriumo nuostatus. Daugiau
modernizuota keinsistinės ekonominės teorijos atmaina, kurios tyrimų svarbiausias objektas – ekonominis augimas ir jo stabilumo užtikrinimas. Daugiau
kai kuriose Vakarų Europos šalyse (Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje) 18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje plitęs architektūros ir dailės stilius. Daugiau
19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės meno stilistinė kryptis, pagrįsta antikos, Renesanso, baroko, klasicizmo raiškos priemonėmis. Daugiau
architektūra klestėjo Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai. Daugiau
dailė vyravo stilizuoti antikos ir klasicizmo siužetai, motyvai, kurtos alegorinės, simbolinės kompozicijos. Daugiau
literatūra 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės literatūros stilistinė kryptis, pagrįsta antika ir klasicizmo principais. Daugiau
ekonominės minties mokykla, vyravusi ekonomikos moksle 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje. Neoklasikų tyrimų svarbiausias objektas – ribotų ekonominių išteklių racionalus paskirstymas, prekių kainų ir gamybos masto nustatymas, pajamų paskirstymas rinkoje. Daugiau
teorija neoklasikų ekonominė ir socialinė doktrina apie samdomųjų darbuotojų ar kitų rinkos dalyvių išnaudojimą. Daugiau
sintezė 20 a.–21 a. pradžios ekonominės minties kryptis, sujungusi keinsistinę makroekonominę analizę su neoklasikine mikroekonomine teorija. Daugiau
buvusių kolonijų ir metropolijų nelygiateisių ekonominių ir politinių santykių sistema; kolonijinius santykius (tiesioginį išnaudojimą) pakeitusi netiesioginė buvusių kolonijų ar priklausomų teritorijų išnaudojimo forma. Daugiau
mąstymo tradicija, plėtojanti Konfucijaus ir jo sekėjų idėjas. Susiklostė Kinijoje 11 amžiuje. Daugiau
politinė ideologija ir judėjimas, pagrįstas konservatizmo pagrindinėmis vertybėmis, bet remiantis minimalią biurokratinę gerovės valstybę ir nedidelį valstybės kišimąsi į ekonomiką svarbiausiais socialiniais tikslais. Daugiau