Lituanistika

1
2
7
A
Ą
B
C
Č
D
E
F
G
H
Į
Y
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ū
V
W
X
Z
Ž
Lietuvos mėgėjų
teatro sąjunga
mėgėjų teatrus ir jų veikėjus vienijanti sąjunga. Įkurta 1991 Vilniuje, nuo 1997 būstinė Klaipėdoje. Daugiau
Lietuvos melioracijos
įmonių asociacija
Lietuvos hidrotechnikos statinių projektavimo, statybos, pramonės įmonių ir mokslo institucijų organizacija. Įkurta 1991 Vilniuje. Tikslai – atstovauti narių interesams valstybinės valdžios ir kitose institucijose, konsultuoti įmones, rūpintis jų atestavimu ir hidrotechnikos objektų statybos plėtra. Daugiau
Lietuvos memorialiniai
paminklai
sudaro atskirą Lietuvos kultūros paminklų dalį. Jiems priskiriama istorinės kapinės (kapinynai ir kitos senosios laidojimo vietos, neveikiančios kapinės, karių kapai), memorialinės vietos (kapai, memorialiniai statiniai ir kita) bei tautiniai memorialiniai paminklai (kryžiai, koplytstulpiai). Daugiau
Lietuvos meninė
fotografija
Lietuvos fotografijos pradžia laikoma rekonstruojamų Verkių rūmų dagerotipavimas (1839, apie tai paskelbta 1853). Pirmąsias peizažines ir architektūros fotografijas sukūrė Vilniaus fotografai A. Korzonas ir A. Sveikovskis. Fotomenininko statusą įtvirtino profesionalūs fotografai J. Čechavičius, S. F. Fleury ir J. Bułhakas. 1933 Kaune įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga, 1969 atnaujino veiklą Vilniuje kaip Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Daugiau
Lietuvos meno
kūrėjų asociacija
savarankiškų kūrybinių organizacijų sąjunga. Daugiau
Lietuvos meno kūrėjų
asociacijos premija
nuo 1997 skiriama Lietuvos menininkams. Daugiau
Lietuvos
metraščiai
14–16 a. literatūriniai istoriografiniai kūriniai, kuriuose dėstoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė istorija. Daugiau
Lietuvos
Metrika
Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai (14 a. vidurys–18 a. pabaiga). Dauguma dokumentų – gaunamų ir išduodamų (siunčiamų) raštų aktavimo įrašų knygos. Seniausi įrašai – iš 1367, vėliausi – iš 18 a. pabaigos. Įrašus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine slavų (senųjų baltarusių, arba gudų), lotynų ir lenkų kalbomis darė rašovai (dijokai), tikrino ir vizavo jų viršininkai raštininkai. Daugiau
Lietuvos
miestai
Pirmosios pagoniškos lietuvių (ir kitų baltų genčių) miesto pobūdžio gyvenvietės iš vadinamųjų protomiestų susiformavo 9–13 amžiuje. Daugiau
Lietuvos
miesteliai
statusas suteikiamas atsižvelgiant į istorines aplinkybes. Daugiau
Lietuvos miesto
transportas
pirmosios Lietuvos miesto transporto priemonės 19 a. Vilniuje ir Kaune buvo karietos, diližanai, arklinis tramvajus. Pirmieji automobiliai gatvėse pasirodė 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Autobusai pradėjo važinėti 1926 Vilniuje, taksi – 20 a. 4 dešimtmetyje Kaune, troleibusai paleisti 1956 Vilniuje. Daugiau
Lietuvos miestų
planavimas
Lietuvos urbanistikos istorijos pradžia sietina su klajoklių stovyklomis. Daugiau
Lietuvos miestų
sąjunga
1924–1940 veikusi miestų savivaldos organizacija. Daugiau
Lietuvos Ministrų
Kabinetas
konstitucinė aukščiausios valstybinės valdžios vykdomoji institucija, veikusi 1918–1940. Daugiau