Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Slovėnijos
gamta
Vyrauja aukštumos ir kalnai. Karstas. Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, pajūryje – subtropinis mediteraninis, kalnuose – kalnų alpinis. Tankus upių tinklas. Miškai, dirbami laukai, kultūrinės pievos, ganyklos, sodai. Daugiau
Slovėnijos ginkluotosios
pajėgos
komplektuojamos iš savanorių. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Daugiau
Slovėnijos
gyventojai
pirmasis gyventojų surašymas įvyko 1857. Daugiau
Slovėnijos
istorija
7–8 a. susikūrė slavų valstybės – Karantanija ir Kraina. 10 a. pabaigoje Kraina tapo Didžiosios Karantanijos dalimi. 16 a. visas slovėnų žemes užėmė Habsburgai. Žlugus Austrijos‑Vengrijos imperijai 1918–1991 Slovėnija priklausė Jugoslavijai. 1991 06 25 paskelbta Slovėnijos nepriklausomybė. Daugiau
Slovėnijos
kinas
1898 sukurtas pirmasis Slovėnijos dokumentinis filmas Liublianos peizažas. Slovėnų kinematografijos tėvu laikomas K. Grossmanas sukūrė pirmuosius dokumentinius filmus Išėjimas iš Mišių Ljutomeryje, Mugė Ljutomeryje (abu 1905), Namų sode (1906). 1907 Liublianoje įkurtas pirmasis stacionarus kino teatras. 1931 J. Ravnikas sukūrė pirmąjį slovėnų nebylųjį vaidybinį filmą Auksaragio karalystėje. Daugiau
Slovėnijos konstitucinė
santvarka
Slovėnijoje galioja 1991 priimta konstitucija. Aukščiausiosios valdžios institucijos: prezidentas, dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Valstybės Susirinkimas ir Valstybės Taryba, Ministrų taryba. Veikia Konstitucinis Teismas ir kiti teismai. Nacionalinė šventė – birželio 25 – Nepriklausomybės diena. Daugiau
Slovėnijos
literatūra
1550 išleista pirmoji slovėnų knyga. Šviečiamojo amžiaus laikotarpiu (1750–1830) pradėjo formuotis pasaulietinė grožinė literatūra. Realizmo laikotarpiu (1848–99) plėtojosi slovėnų proza. Daugiau
Slovėnijos
muzika
liaudies muzika turi vokiečių, austrų, vengrų liaudies muzikai būdingų bruožų. 13–14 a. Slovėnijos miestuose ir dvaruose klestėjo trubadūrų, minezingerių, vagantų menas. Nuo 13 a. muzikos plėtros centrais tapo vienuolynai. Daugiau
Slovėnijos partijos ir
profesinės sąjungos
Slovėnijos svarbiausios politinės partijos: Laisvės judėjimas, Slovėnijos demokratų partija, Socialinės demokratijos partija, Kairieji, partija Naujoji Slovėnija – Krikščionys demokratai. Svarbiausias profesinių sąjungų susivienijimas – Slovėnijos laisvųjų profesinių sąjungų susivienijimas. Daugiau
Slovėnijos santykiai
su Lietuva
1991 05 16 Slovėnija (dar būdama Jugoslavijos sąjungine respublika) pripažino Lietuvos, 1991 07 30 Lietuva antroji (po Kroatijos) pripažino Slovėnijos nepriklausomybę. 1991 11 22 užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. Daugiau
Slovėnijos
švietimas
Slovėnijos teritorijoje švietimo sistemos ištakos siekia 7 amžių. 12 amžiuje pradėtos steigti pirmosios vienuolynų mokyklos, nuo 16 amžiaus – parapinės mokyklos kaimuose. 18 amžiuje išleistas pirmasis vadovėlis slovėnų kalba. 1693 Liublianoje įsteigta pirmoji aukštoji mokykla Academia Opersorum. Daugiau
Slovėnijos
teatras
17 a. pr. Liublianos jėzuitų kolegijoje surengtas pirmuoju Slovėnijoje laikomas teatro vaidinimas – mokyklinio teatro spektaklis lotynų ir vokiečių kalbomis. Nuo 17 a. pirmos pusės klostėsi pasaulietinis teatras. 1765 Liublianoje įkurtame pirmame nuolatiniame teatre – Luomų teatre – ilgą laiką vaidino vokiečių ir italų aktoriai. 1789 čia mėgėjų teatro aktoriai pastatė pirmąją komediją slovėnų kalba – A. T. Linharto Viršaičio duktė Micka. Daugiau
Slovėnijos
ūkis
Slovėnija yra ekonomiškai stipri valstybė. Išplėtota kasybos, metalurgijos, mašinų gamybos, elektrotechnikos, chemijos, farmacijos, maisto pramonė. Geriausios sąlygos žemdirbystei plėtoti – Slovėnijos rytinėje dalyje. Daugiau
Slovėnijos
žiniasklaida
Per metus išleidžiama apie 4800 pavadinimų knygų. 2010 ėjo daugiau kaip 1600 periodinių leidinių. Radijas veikia nuo 1928, televizija – nuo 1958. Liublianoje veikia nacionalinė naujienų agentūra Slovenska Tiskovna Agencija (STA, nuo 1991). Daugiau
slovėnų
kalba
priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų šakos pietų grupei. Slovėnijos valstybinė kalba, Europos Sąjungos viena oficialiųjų kalbų. Daugiau