Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
žinios
kokios nors veiklos (tikslų, veiksmų sistemos, veikimo metodų ir kita) įsiminti vaizdiniai, sąvokos, teiginiai, schemos. Žinios yra žinojimo pagrindas. Daugiau
žinių
testas
standartinių užduočių rinkinys, kuriuo tiriamas mokymo proceso ir programų efektyvumas, vertinamas ugdytinio pažangumu. Daugiau
žinių
visuomenė
visuomenė, kurios nariams lengvai prieinami įvairūs duomenys, informacija, žinojimo kompetencijos ir kuriai būdinga sparčiai kintantys globalūs santykiai. Daugiau
žinojimas
filosofijos sąvoka, apibūdinanti sąmoningą patyrimą, tam tikro dalyko supratimą. Žinojimo prigimtis yra vienas pagrindinių filosofijos klausimų. Daugiau
žinojimo
sociologija
sociologijos šaka, tirianti socialinių veiksnių poveikį pažinimo procesui ir jo rezultatams (idėjoms, sąvokoms, įsitikinimams ir kita), šio poveikio mastą, ribas, svarbiausius veiksnius ir padarinius. Daugiau
žirgų
kapai
kapai su palaidotais žirgais. Daugiau
žiuželiai
kai kurių organizmų (bakterijų, protistų) arba ląstelių (zoosporų, spermatozoidų) paviršiuje esančios judėjimo organelės. Daugiau
„Živaja
starina“
etnologijos mokslo žurnalas, 1891–1916 leistas Sankt Peterburge (nuo 1914 – Petrogradas). Skelbė etnografijos, liaudies kultūros straipsnius, recenzijas, paskelbė lietuvių tautosakos. Iš lietuvių autorių bendradarbiavo S. Baltramaitis, A. Janulaitis, G. Petkevičaitė‑Bitė. Daugiau