Rodyklė
socializmas
ideologija ir socialinė ekonominė sistema, paremta beklase visuomene ir labiau bendra nei privačia nuosavybe. Daugiau
ideologija ir socialinė ekonominė sistema, paremta beklase visuomene ir labiau bendra nei privačia nuosavybe. Daugiau
socializmo
kritika ekonominės minties kryptis, kuri atskleidžia socializmo teorinio pagrindimo trūkumus ir neigiamus praktinius ekonominius, politinius, socialinius padarinius. Daugiau
kritika ekonominės minties kryptis, kuri atskleidžia socializmo teorinio pagrindimo trūkumus ir neigiamus praktinius ekonominius, politinius, socialinius padarinius. Daugiau
socializuota
medicina valstybės reguliuojama, kontroliuojama ir finansuojama gyventojų sveikatos priežiūros sistema. Daugiau
medicina valstybės reguliuojama, kontroliuojama ir finansuojama gyventojų sveikatos priežiūros sistema. Daugiau
socialumas
sąvoka, kuria apibūdinami žmogaus ir daugelio gyvūnų rūšių tarpusavio sąveikų (ryšių, santykių, įtakų) aspektai. Daugiau
sąvoka, kuria apibūdinami žmogaus ir daugelio gyvūnų rūšių tarpusavio sąveikų (ryšių, santykių, įtakų) aspektai. Daugiau
„Société
Générale“ Prancūzijos komercinis bankas, vienas didžiausių šalyje. Būstinė Paryžiuje. Įkurtas 1864. Daugiau
Générale“ Prancūzijos komercinis bankas, vienas didžiausių šalyje. Būstinė Paryžiuje. Įkurtas 1864. Daugiau
„Société
Générale“ Belgijos kontroliuojančioji bendrovė, veikusi 1822–2003. 1906–1966 kontroliavo apie 70 % Belgijos Kongo ekonomikos, aktyviai eksploatuodama jo gamtinius išteklius tapo didžiausia vario, kobalto, urano, radžio gavybos bendrove pasaulyje. Daugiau
Générale“ Belgijos kontroliuojančioji bendrovė, veikusi 1822–2003. 1906–1966 kontroliavo apie 70 % Belgijos Kongo ekonomikos, aktyviai eksploatuodama jo gamtinius išteklius tapo didžiausia vario, kobalto, urano, radžio gavybos bendrove pasaulyje. Daugiau
socinizmas
racionalistinė reformacijos kryptis, skelbusi antitrinitarizmo idėjas. Kilo 17 a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikoje. Daugiau
racionalistinė reformacijos kryptis, skelbusi antitrinitarizmo idėjas. Kilo 17 a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikoje. Daugiau
sociogenezė
aukštųjų psichinių funkcijų, žmogaus asmenybės kilmė ir raida, priklausanti nuo santykių su kitais žmonėmis. Svarbiausias elementas yra individo išmokimo, socialinės patirties perėmimo procesas. Daugiau
aukštųjų psichinių funkcijų, žmogaus asmenybės kilmė ir raida, priklausanti nuo santykių su kitais žmonėmis. Svarbiausias elementas yra individo išmokimo, socialinės patirties perėmimo procesas. Daugiau
sociograma
socialinės grupės narių tarpasmeninių santykių schemos grafinis pavaizdavimas. Sociograma gali atspindėti socialinius santykius, socialinius ryšius, poveikio kanalus, bendravimo ir kitas tam tikros grupės, šeimos, organizacijos, visuomenės ypatybes. Daugiau
socialinės grupės narių tarpasmeninių santykių schemos grafinis pavaizdavimas. Sociograma gali atspindėti socialinius santykius, socialinius ryšius, poveikio kanalus, bendravimo ir kitas tam tikros grupės, šeimos, organizacijos, visuomenės ypatybes. Daugiau
sociokultūriniai
veiksniai plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione arba veiklos aplinkoje. Veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną. Daugiau
veiksniai plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione arba veiklos aplinkoje. Veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną. Daugiau
sociolingvistika
kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos ir įvairių socialinių veiksnių (socialinės klasės, išsimokslinimo, amžiaus, lyties, etninės kilmės ir kitas) sąsajas. Daugiau
kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos ir įvairių socialinių veiksnių (socialinės klasės, išsimokslinimo, amžiaus, lyties, etninės kilmės ir kitas) sąsajas. Daugiau
sociologija
socialinių mokslų kryptis, nagrinėjanti socialinio gyvenimo, socialinių pokyčių ir žmonių elgesio socialines priežastis bei socialinius padarinius. Terminą pirmą kartą 1780 pavartojo Prancūzijos revoliucijos veikėjas E. J. Sieyèsas, bet sociologijos mokslo užuomazgos ėmė formuotis tik 19 amžiuje. Daugiau
socialinių mokslų kryptis, nagrinėjanti socialinio gyvenimo, socialinių pokyčių ir žmonių elgesio socialines priežastis bei socialinius padarinius. Terminą pirmą kartą 1780 pavartojo Prancūzijos revoliucijos veikėjas E. J. Sieyèsas, bet sociologijos mokslo užuomazgos ėmė formuotis tik 19 amžiuje. Daugiau
sociologijos
metodas sociologijos žinių pagrindimo būdas, socialinės tikrovės teorinio ir empirinio pažinimo būdų ir procesų visuma. Daugiau
metodas sociologijos žinių pagrindimo būdas, socialinės tikrovės teorinio ir empirinio pažinimo būdų ir procesų visuma. Daugiau
sociologijos mokslas
Lietuvoje modernusis sociologinis mąstymas Lietuvoje atsirado 18–19 amžiuje. K. S. Šaulys 1910 parašė pirmą lietuvišką sociologijos vadovėlį. 1920 sociologija pradėta dėstyti Aukštųjų kursų Socialinių mokslų fakultete. Daugiau
Lietuvoje modernusis sociologinis mąstymas Lietuvoje atsirado 18–19 amžiuje. K. S. Šaulys 1910 parašė pirmą lietuvišką sociologijos vadovėlį. 1920 sociologija pradėta dėstyti Aukštųjų kursų Socialinių mokslų fakultete. Daugiau