Rodyklė
sluoksnis tam tikros socialinės padėties ar socialinio statuso žmonių kategorija visuomenės hierarchinėje struktūroje. Daugiau
solidarumas visuomenės arba socialinės grupės narių integravimasis – proporcingas gerovės ir problemų pasidalijimas, bendras požiūris į valstybės įsipareigojimus praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Daugiau
stabilumas socialinės sistemos nuolatinė būklė, leidžianti jai veiksmingai funkcionuoti ir plėtotis be radikalių socialinių pokyčių ar socialinės revoliucijos. Daugiau
statusas integracinis rodiklis, nusakantis individo ar socialinės grupės gana stabilią socialinę padėtį visuomenės socialinėje sanklodoje ir socialinių santykių sistemoje. Dažniausiai siejamas su socialine veikla, asmens užimtumu, profesija, šeimine padėtimi. Daugiau
stereotipas tam tikros socialinės grupės ir jos atstovų fiksuotas, šabloniškas, labai apibendrintas vertinimas, vaizdinys. Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalistas W. Lippmannas 1922 pirmasis sąvoką stereotipas pavartojo rašydamas apie socialinius santykius. Daugiau
stresas individo socialiniams poreikiams patenkinti reikiamų socialinių išteklių nepakankamumas. Daugiau
suvokimas žmonių ypatybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas, supratimas ir vertinimas; socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas psichikoje. Socialinio suvokimo terminą 1947 pirmasis pavartojo J. S. Bruneris. Daugiau
teisingumas socialinė padėtis, kuri visuomenėje laikoma derama ir atitinkančia žmogaus teises. Kaip mokslinis terminas politikos filosofijoje teisingumas buvo pradėtas vartoti antikos laikais. Socialinio teisingumo terminą remdamasis katalikų mokymo tradicija 1840 pradėjo vartoti L. Taparelli d’Azeglio. Daugiau
ugdymas viena ugdymo dalių – procesas, kuriuo siekiama ugdytinio asmenybės pilietinės ir socialinės brandos, suteikiant jam kultūros pagrindus, atliepiančius kintančias asmens ir visuomenės gyvenimo reikmes. Daugiau
vaidmuo socialinės elgsenos modelis, asmenybės ar tam tikros grupės socialinio statuso ir pozicijos socialinėje sistemoje dinaminė išraiška. Per žmogaus gyvenimą socialinių vaidmenų skaičius didėja. Daugiau
veikimas socialinių problemų ir prieštaravimų, kuriuos sukelia socialinių grupių pagrindinių interesų ir poreikių susidūrimas, suvokimas ir sprendimo būdas. Socialinį veikimą galima skirti pagal problemas, tų problemų socialinį turinį, problemų sprendimo metodus. Daugiau
veiksmas socialinių darbuotojų ar kitų specialistų dalyvavimas sprendžiant pažeidžiamų asmenų, šeimų, socialinių grupių ar bendruomenių socialines problemas. Daugiau
teorija teorinė koncepcija, pagal kurią socialinė elgsena yra socialinių mainų proceso, kai siekiama didinti naudą ir mažinti sąnaudas, rezultatas. Apie socialinių mainų reiškinį kalbėjo jau Šviečiamojo amžiaus filosofai. Daugiau
institutas mokslo įstaiga, veikusi 2002–09 Vilniuje. Įkurtas pertvarkius Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą bei Kultūros, filosofijos ir meno institutą. 2010 buvo sujungtas su Darbo ir socialinių tyrimų institutu įkuriant Lietuvos socialinių tyrimų centrą. Daugiau