Rodyklė
įgūdžiai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais; socialinio bendravimo patirtis. Lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Daugiau
interesai įvairioms socialinėms grupėms, socialiniams institutams rūpimi dalykai. Daugiau
ištekliai tam tikros socialinės grupės ar pavienio asmens socialinę padėtį ir socialinius santykius lemiantys veiksniai, informacijos valdymas, gebėjimas siekti užsibrėžtų tikslų, tam tikro socialinio statuso siekimas. Daugiau
mokslai viena mokslo sričių pagal Europos Sąjungos klasifikaciją (Lietuvoje patvirtinta 1997, iš dalies pakeista 1998, 2003, 2011, 2012). Pagal ją Lietuvoje socialiniams mokslams priskiriama edukologija, ekonomika, komunikacija ir informacija, politikos mokslai, psichologija, sociologija, teisė, vadyba. Daugiau
objektai sociologinės kategorijos, išreiškiančios tai, į ką nukreipta subjekto pažintinė ar kita veikla. Daugiau
padariniai laukiami, planuojami arba netikėti, stichiškai susiklostantys visuomenės, jos įvairių gyvenimo sferų pertvarkymo rezultatai. Daugiau
pokyčiai individų gyvenime atsispindintys kultūros ir socialinių institutų pasikeitimai per tam tikrą laiką. Dauguma socialinių pokyčių vyksta pamažu ilgą laiką ir yra nepastebimi. Daugiau
poreikiai poreikiai, kurių tenkinimas įmanomas tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems individams ir nėra būtinas organizmo fiziniam egzistavimui. Dažniausiai priskiriami meilės, prieraišumo, bendrumo, saugumo, laimėjimo, savęs įtvirtinimo, saviraiškos, dominavimo, pranašumo ir kiti poreikiai. Daugiau
ryšiai žmonių tarpusavio priklausomybė, atsirandanti dėl įsisąmonintų ar neįsisąmonintų, neišvengiamų ar atsitiktinių, organizuotų ar savaime atsirandančių socialinių santykių ir socialinės sąveikos. Daugiau
rodikliai socialinių reiškinių, procesų, savybių kiekybinės ir kokybinės charakteristikos. Padeda analizuoti ir lyginti gyventojų grupių arba geografinių vietovių duomenis, yra naudingi nustatant įvairių sričių politikos prioritetus. Daugiau
santykiai žmonių, jų grupių, užimančių skirtingą socialinę padėtį, tarpusavio ryšiai ar sąveika. Socializacijos svarbiausia prielaida. Daugiau
simboliai ženklai, daiktai, jėgos, įvaizdžiai, objektai, vaizdiniai, žmonių veiksmai ir visa, kas žmonėms turi ypatingą reikšmę. Daugiau
tinklai iš pavienių individų, jų grupių, organizacijų sudarytos socialinių ryšių sistemos. Socialinių tinklų nariai glaudžiai tarpusavyje susiję tarpasmeniniais ryšiais ir ekonominiais, politiniais, socialiniais santykiais. Daugiau
tyrimai metodinių, metodologinių ir organizacinių logiškai nuoseklių techninių procedūrų sistema, kurios tikslas – gauti patikimus ir pagrįstus duomenis apie tiriamą socialinį reiškinį ar procesą. Daugiau
fondas socialinio draudimo lėšų visuma, kuri surenkama iš socialinio draudimo įmokų ir naudojama socialinio draudimo išmokoms mokėti. Daugiau