Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
socialinis
mechanizmas
socialinių įvykių priežastinio aiškinimo priemonė, nurodanti dalyvių veiksmų ir sąveikų tarpusavio priklausomybę. Daugiau
socialinis
mobilumas
individo (grupės) socialinės pozicijos pokytis visuomenės hierarchinėje stratifikacinėje sistemoje. Daugiau
socialinis
palyginimas
procesas, kai individas ar tam tikra grupė suformuoja savo socialinės padėties lyginamąjį vertinimą. Tyrė J.‑J. Rousseau, I. Kantas ir K. Marxas ir kiti. Daugiau
socialinis
planavimas
socialinių problemų, socialinių poreikių nustatymas, juos tenkinančių programų, socialinių paslaugų kūrimas, koordinavimas ir vertinimas. Daugiau
socialinis
procesas
bet kurių socialinių objektų sistemų, posistemių ir elementų būklės nuosekli kaita. Daugiau
socialinis
prognozavimas
tam tikrais duomenimis ar tendencijomis pagrįstas socialinių reiškinių ir procesų perspektyvų numatymas. Sociologai dažnai ne tik prognozuoja, kokia bus visuomenės ateitis, bet ir siekia tam tikros teigiamos ateities vizijos. Daugiau
socialinis
reguliavimas
socialinės elgsenos ir socialinių santykių kitimo bei plėtros sąmoningas veikimas siekiant garantuoti individų socialinės padėties stabilumą, normalią raidą ir laipsnišką tobulinimą. Daugiau
socialinis
sluoksnis
tam tikros socialinės padėties ar socialinio statuso žmonių kategorija visuomenės hierarchinėje struktūroje. Daugiau
socialinis
solidarumas
visuomenės arba socialinės grupės narių integravimasis – proporcingas gerovės ir problemų pasidalijimas, bendras požiūris į valstybės įsipareigojimus praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Daugiau
socialinis
stabilumas
socialinės sistemos nuolatinė būklė, leidžianti jai veiksmingai funkcionuoti ir plėtotis be radikalių socialinių pokyčių ar socialinės revoliucijos. Daugiau
socialinis
statusas
integracinis rodiklis, nusakantis individo ar socialinės grupės gana stabilią socialinę padėtį visuomenės socialinėje sanklodoje ir socialinių santykių sistemoje. Dažniausiai siejamas su socialine veikla, asmens užimtumu, profesija, šeimine padėtimi. Daugiau
socialinis
stereotipas
tam tikros socialinės grupės ir jos atstovų fiksuotas, šabloniškas, labai apibendrintas vertinimas, vaizdinys. Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalistas W. Lippmannas 1922 pirmasis sąvoką stereotipas pavartojo rašydamas apie socialinius santykius. Daugiau
socialinis
stresas
individo socialiniams poreikiams patenkinti reikiamų socialinių išteklių nepakankamumas. Daugiau
socialinis
suvokimas
žmonių ypatybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas, supratimas ir vertinimas; socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas psichikoje. Socialinio suvokimo terminą 1947 pirmasis pavartojo J. S. Bruneris. Daugiau
socialinis
teisingumas
socialinė padėtis, kuri visuomenėje laikoma derama ir atitinkančia žmogaus teises. Kaip mokslinis terminas politikos filosofijoje teisingumas buvo pradėtas vartoti antikos laikais. Socialinio teisingumo terminą remdamasis katalikų mokymo tradicija 1840 pradėjo vartoti L. Taparelli d’Azeglio. Daugiau