Rodyklė
socialinio rinkos
ūkio teorija Freiburgo mokyklos neoliberaliųjų vokiečių ekonomistų (vadinamųjų ordoliberalų) sukurta valstybės kryptingai reguliuojamo rinkos ūkio mokslinė koncepcija. Daugiau
ūkio teorija Freiburgo mokyklos neoliberaliųjų vokiečių ekonomistų (vadinamųjų ordoliberalų) sukurta valstybės kryptingai reguliuojamo rinkos ūkio mokslinė koncepcija. Daugiau
socialinis
charakteris charakterio bruožai, būdingi tam tikros visuomenės ar socialinės klasės daugumai narių. Daugiau
charakteris charakterio bruožai, būdingi tam tikros visuomenės ar socialinės klasės daugumai narių. Daugiau
socialinis
darbas veikla, kuri padeda asmenims ar šeimoms spręsti socialines problemas. Pirmosios socialinio darbo mokyklos atsirado 1898 Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1899 Nyderlanduose, 1908 Vokietijoje. Nuo 2004 rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Daugiau
darbas veikla, kuri padeda asmenims ar šeimoms spręsti socialines problemas. Pirmosios socialinio darbo mokyklos atsirado 1898 Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1899 Nyderlanduose, 1908 Vokietijoje. Nuo 2004 rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Daugiau
socialinis
darvinizmas socialinės evoliucijos teorija, grindžiama natūralios selekcijos principu. Terminą 19 amžiuje išpopuliarino H. Spenceris. Daugiau
darvinizmas socialinės evoliucijos teorija, grindžiama natūralios selekcijos principu. Terminą 19 amžiuje išpopuliarino H. Spenceris. Daugiau
socialinis
determinizmas vienas pagrindinių sociologijos principų, išreiškiantis socialinių reiškinių visapusišką tarpusavio ryšį ir priežastinį sąlygotumą. Daugiau
determinizmas vienas pagrindinių sociologijos principų, išreiškiantis socialinių reiškinių visapusišką tarpusavio ryšį ir priežastinį sąlygotumą. Daugiau
socialinis
draudimas socialinės apsaugos sudėtinė dalis, kuri vykdoma remiantis draudimo principais. Daugiau
draudimas socialinės apsaugos sudėtinė dalis, kuri vykdoma remiantis draudimo principais. Daugiau
socialinis
institutas istoriškai susiklosčiusi pastovi bendros žmonių veiklos siekiant tam tikro tikslo forma. Daugiau
institutas istoriškai susiklosčiusi pastovi bendros žmonių veiklos siekiant tam tikro tikslo forma. Daugiau
socialinis
išmokimas išmokimo rūšis – naujų elgesio formų mokymasis mėgdžiojant arba stebint kitų žmonių elgesį. Daugiau
išmokimas išmokimo rūšis – naujų elgesio formų mokymasis mėgdžiojant arba stebint kitų žmonių elgesį. Daugiau
socialinis
judėjimas didelės socialinės grupės atstovų organizuoti masiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti tam tikrus socialinius pokyčius ar jiems pasipriešinti, patenkinti grupinius ar visuomeninius interesus, poreikius, garantuoti tam tikras teises ir laisves. Daugiau
judėjimas didelės socialinės grupės atstovų organizuoti masiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti tam tikrus socialinius pokyčius ar jiems pasipriešinti, patenkinti grupinius ar visuomeninius interesus, poreikius, garantuoti tam tikras teises ir laisves. Daugiau
socialinis
kapitalas socialinės normos ir socialinės vertybės, vienijančios žmones ir lemiančios formalius ir neformalius socialinius santykius. Daugiau
kapitalas socialinės normos ir socialinės vertybės, vienijančios žmones ir lemiančios formalius ir neformalius socialinius santykius. Daugiau
socialinis
konfliktas priešingų socialinių interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas. Dauguma sociologų teigia, kad socialinis konfliktas yra socialinio gyvenimo ir žmonių santykių natūrali dalis, neišvengiamas reiškinys, kurį ne visada būtina malšinti, kad išliktų socialinė tvarka. Daugiau
konfliktas priešingų socialinių interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas. Dauguma sociologų teigia, kad socialinis konfliktas yra socialinio gyvenimo ir žmonių santykių natūrali dalis, neišvengiamas reiškinys, kurį ne visada būtina malšinti, kad išliktų socialinė tvarka. Daugiau
socialinis
laikas laiko intervalas ar momentas, kuriam suteikiama socialinė reikšmė, jo apibūdinimas socialinių normų prasme. Šalia nusistovėjusios socialinės praktikos, grindžiamos tradicine laiko samprata, atsiranda mobilaus laiko samprata. Daugiau
laikas laiko intervalas ar momentas, kuriam suteikiama socialinė reikšmė, jo apibūdinimas socialinių normų prasme. Šalia nusistovėjusios socialinės praktikos, grindžiamos tradicine laiko samprata, atsiranda mobilaus laiko samprata. Daugiau