Ignalnos rajòno savivaldýbė yra Lietuvos rytuose, Utenos apskrityje, Baltarusijos pasienyje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Ignalinos rajono savivaldybės šiaurinį ir pietvakarinį pakraštį užima Aukštaičių aukštumos, vidurinę dalį – Švenčionių aukštumos dalys. Tarp jų įsiterpia Žeimenos žemumos šiaurinė dalis; rytuose yra Dysnos lygumos šiaurinė dalis, šiaurės rytuose – Breslaujos aukštumos vakarinė dalis. Reljefas kalvotas daubotas. Rajono savivaldybėje yra aukščiausios Švenčionių aukštumos vietos: Nevaišių kalnas (289,69 m) ir Būdakalnis (284,78 metro). Sausio vidutinė temperatūra –6,0 °C, liepos 18,5 °C. 20 upių; per savivaldybės teritoriją teka Dysna ir jos intakas Birvėta, eina Dysnos, Šventosios ir Žeimenos vandenskyra. 209 ežerai (jie užima 7,7 % savivaldybės ploto); didžiausi – Dysnai, Dringis, Dysnykštis, Apvardai, Dūkštas, Baluošas, Lūšiai. 40 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, balkšvažemiai, šiaurinėje ir pietvakarinėje dalyje – smėlžemiai; yra jauražemių, durpžemių, salpžemių.
vaizdas nuo Ladakalnio
Miškingumas apie 34 %. Didžiausi miškai: Ažvinčių, Didžiagirio, Ažubalio, Minčios, Šakarvos, Palabažio. Auga daugiausia pušynai, yra eglynų, mišriųjų miškų. Pelkės užima apie 11 % rajono savivaldybės teritorijos (didžiausios – Vytėnų, Švoginos).
Saugoma 20,4 % savivaldybės teritorijos. Aukštaitijos nacionalinio parko, Sirvėtos regioninio parko, Gražutės regioninio parko dalys, Smalvo kraštovaizdžio draustinio dalis, Ažušilės kraštovaizdžio, Nevaišių geomorfologinis, Dysnos hidrografinis, Milašiaus, Vytėnų, Pušnies telmologiniai draustiniai, Adutiškio telmologinio draustinio dalis. Salų ir Trainiškio (pastarąjį stiprus vėjo gūsis nulaužė naktį iš 2016 10 04 į 05; medis buvo užaugęs iki 23 m aukščio, kamieno apimtis buvo 6,1 m) ąžuolai – gamtos paminklai.
Ūkis
Rajono savivaldybės teritorijoje yra molio, smėlio, žvyro, durpių. Savivaldybės šiaurės rytuose yra Ignalinos atominė elektrinė. Vyrauja smulkūs mišrios žemdirbystės ūkiai. Plėtojama bitininkystė, uogininkystė. Verslinė žvejyba (didžiausia bendrovė – Birvėtos tvenkiniai – Navikuose). 2 žuvivaisos bendrovės. Plėtojamas turizmas (ypač vandens); gausiai lankoma Lietuvos žiemos sporto centras, Palūšė, piliakalniai, etnografiniai kaimai, nacionalinis, regioniniai parkai, kaimo sodybos.
Susisiekimas
Plentai į Zarasus, Vilnių, Molėtus.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro skyrius, 3 gimnazijos, progimnazija, pagrindinė, muzikos mokyklos, 3 ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokykla-daugiafunkcis centras, sporto klubai. Ligoninė, poliklinika, visuomenės sveikatos biuras, globos namai. 21 bažnyčia, 19 kultūros centrų, 23 bibliotekos, 8 muziejai.
Istorija
1861 buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija Sankt Peterburgas–Varšuva, ėjusi pro Dūkštą, Ignaliną. 1950 06 iš panaikintos Švenčionių apskrities 44 apylinkių sudarytas Ignalinos rajonas. Plotas buvo 685 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Ignalina. 1950–53 priklausė Vilniaus sričiai. 1954 buvo 20, 1959 ir 1963 – 19, 1972 – 18 apylinkių. 1957 pakeistos rajono ribos. 1959 prie rajono prijungtos panaikinto Dūkšto rajono 12 apylinkių ir Dūkštas, 1962 – Švenčionių rajono 2 apylinkės. 1975 šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 įkurta Sniečkaus (nuo 1992 Visaginas) gyvenvietė. Ji 1984 pertvarkyta į miesto tipo gyvenvietę (nuo 1994 miestas, nuo 1995 atskira savivaldybė). 1995 vietoj Ignalinos rajono įsteigta Ignalinos rajono savivaldybė. 2003 dalis teritorijos (šiaurinė Rimšės seniūnijos dalis) perduota Visagino savivaldybei. 2009 01 28 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 47 seniūnaitijos.
Ginučių vandens malūnas
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 80,8 %, rusai – 8,31 %, lenkai – 7,05 %, baltarusiai – 1,87 %, ukrainiečiai – 0,48 %, kiti – 1,02 %. 2001 rajono savivaldybėje buvo 23 018, 2011 – 18 386, 2021 – 14 782 gyventojai.
2
Ignalinos rajono savivaldybės žemėlapis
-Ignalinos rajonas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.