Širvint rajòno savivaldýbė yra Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Didumą Širvintų rajono savivaldybės teritorijos užima Neries žemupio plynaukštė, iš šiaurės rytų ir pietryčių prieina nedidelė dalis Aukštaičių aukštumos. Šiaurėje, prie Kangedų, yra aukščiausia savivaldybės vieta (170 m), žemiausia – pietvakariuose prie Neries (46 metrai). Sausio vidutinė temperatūra –4, liepos 17 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.
Per savivaldybę teka Neris (savivaldybės pietvakarinė riba) su intaku Muse, Širvinta (Šventosios intakas). 8 valstybinės reikšmės ežerai, didžiausi – Alys (plotas 140,3 ha), Stavarygalos (73,9 ha), Gelvanės (53 hektarai). 3 valstybinės reikšmės tvenkiniai – Motiejūnų hidroelektrinės (plotas 87 ha), Bartkuškio (61 ha), Širvintų (52 hektarai). Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio glėjiškieji ir paprastieji išplautžemiai, yra paprastųjų ir glėjiškųjų smėlžemių, pasotintųjų, karbonatingųjų ir puveningųjų šlynžemių, durpžemių, palvažemių, balkšvažemių, salpžemių, pradžiažemių, jauražemių. Yra pelkių (užima 3,4 % savivaldybės teritorijos); didžiausia Alionių pelkė (plotas 2072 hektarai). Miškai užima 33,2 % teritorijos. Vyrauja pušynai, eglynai. Didžiausi Bartkuškio, Alionių, Šešuolių miškai.
Čiobiškio urvas
Svarbiausios naudingosios iškasenos yra smėlis (Šiaulių telkinys), žvyras (Liaukiškių, Šiaulių, Zubelių), durpės (Degutinės, Genių). Kernavės archeologinė vietovė, Alionių, Bartkuškio, Lygiaraisčio, Šešuolėlių telmologiniai, Budelių, Širvintos kraštovaizdžio draustiniai. 2 geologiniai gamtos paminklai (Dūdų akmenys, Čiobiškio urvas).
Ūkis
Vyrauja maisto (bendrovė Širvintų pieninė), medienos apdirbimo (Kazliškės) ir kitos įmonės. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Širvintose.
Susisiekimas
Per savivaldybę eina Vilniaus–Panevėžio automobilių magistralė.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
3 gimnazijos, progimnazija, mokykla-daugiafunkcis centras, pradinė mokyka, 4 pradinio ugdymo, 3 ikimokyklinio ugdymo skyriai, lopšelis-darželis, meno, sporto mokyklos. Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, ambulatorijos, medicinos punktai, globos, slaugos namai. 12 bažnyčių, kultūros centras (12 filialų), viešoji biblioteka (20 filialų). Kernavės kultūrinio rezervato archeologijos ir istorijos, 3 mokyklų muziejai. Kernavės piliakalniai, Šešuolėlių I dvaro sodyba ir kitos lankytinos vietos.
Istorija
Širvintų rajonas sudarytas 1950 06 20 iš 32 apylinkių (31 jų priklausė Širvintų, 1 – Ukmergės apskričiai). Rajono plotas buvo 906 km2. Centras – Širvintos. Buvo rajono pavaldumo 1 miestas (Širvintos). 1950–53 priklausė Vilniaus sričiai. 1954 buvo 17, 1959 – 19, 1962 –18, 1972 – 9, 1976 – 8, 1989 – 7 apylinkės. 1955 jam buvo perduotos panaikinto Smėlių rajono 4 apylinkės, Širvintų rajono 1 apylinkė perduota Nemenčinės rajonui. 1962 Širvintų rajonas panaikintas, jo teritorija prijungta prie Ukmergės rajono. 1965 vėl sudarytas iš 7 Ukmergės rajono ir 1 Vilniaus rajono apylinkės. 1995 vietoj Širvintų rajono įsteigta rajono savivaldybė. 2009 08 24 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 36 seniūnaitijos. 2001 rajono savivaldybėje buvo 20 207, 2011 – 17 571, 2021 – 15 023 gyventojai.
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Musninkuose
2
Bartkuškio dvaro sodybos fragmentas
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus
Širvintų rajono savivaldybės žemėlapis
-Širvintų rajonas
