Lituanistika

1
2
7
A
Ą
B
C
Č
D
E
F
G
H
Į
Y
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ū
V
W
X
Z
Ž
kerdžius
piemenų vyresnysis. Daugiau
Kerelių
piliakalnis
yra Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kerelių (Skapiškio seniūnija) kaimo, Kupos kairiajame krante. Daugiau
Kernavas
ežeras Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje. Daugiau
Kernavė
miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų. Daugiau
Kernavės
gyvenvietės
senovės gyvenviečių kompleksas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kernavės, Pajautos slėnyje. Yra trys gyvenvietės: Kernavės, Semeniškių I ir Semeniškių II. Daugiau
Kernavės
kapinynas
yra miestelio pietiniame pakraštyje, Pajautos slėnyje, Neries ir Pajautos dešiniuosiuose krantuose. Daugiau
Kernavės
piliakalniai
penki piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietiniame pakraštyje, Neries dešiniajame krante: Aukuro kalnas, Mindaugo Sostas, Lizdeikos kalnas, Pilies kalnas, Kriveikiškio piliakalnis. Daugiau
Kernavės
pilkapynas
yra 1,5–2,0 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės, apie 0,2 km į šiaurę nuo Lielupės dešiniojo kranto, miške. Daugiau
Kernius
legendinis lietuvių kunigaikštis. Daugiau
kertė
medinė konstrukcija – rąstų kampų sunėrimas. Daugiau
kertė
pastato dalis tarp dviejų susikertančių sienų. Daugiau
Kertuojai
ežeras Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje. Priklauso Labanoro regioniniam parkui. Daugiau
Kertuša
upė Ukmergės ir Širvintų rajonų savivaldybių teritorijoje; Širvintos dešinysis intakas. Ilgis 13 kilometrų. Daugiau
Kęsgailos
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, kilusi iš Deltuvos žemės. Daugiau
Kesių
šventvietė
yra Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kesių kaimo (Akmenės seniūnija), greta dabartinės Lietuvos–Latvijos sienos. Šventvietę sudarė dvi kalvos – Alkos (dar vadinama Aukos) ir Bažnyčios (neišlikęs) kalnai. Daugiau