Lituanistika

1
2
7
A
Ą
B
C
Č
D
E
F
G
H
Į
Y
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ū
V
W
X
Z
Ž
Kėdainiai
miestas Lietuvos vidurinėje dalyje, abipus Nevėžio, 45 km į šiaurę nuo Kauno. Daugiau
Kėdainių
apskritis
administracinis teritorinis vienetas, 1915–1950 buvęs Lietuvos viduryje. Daugiau
Kėdainių aukštesnioji kultūrtechnikos
ir geodezijos mokykla
1927–1945 buvusiuose Kėdainių dvaro rūmuose veikusi mokykla. Daugiau
„Kėdainių
biochemija“
Lietuvos mikrobiologijos pramonės įmonė, veikusi Kėdainiuose 1971–2003. Gamino pašarines mieles iš medžio atliekų, taip pat pašarų ir lesalų priedus (baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų koncentratus). Daugiau
Kėdainių
istorija
Manoma, kad Kėdainiai pirmą kartą paminėti 1372 Wartberge’s kronikoje kaip Gaydine. 14 a. pradžioje dešiniajame Nevėžio krante buvo gyvenvietė. Iki 15 a. vidurio Kėdainiai priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, vėliau – Radviloms. 1590 suteikta Madeburgo teisė. Daugiau
Kėdainių
kautynės
vienos pirmųjų (1919 02 08–10) per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusia Sovietų Rusijos kariuomene. Kautynėse žuvo pirmasis Lietuvos savanoris Povilas Lukšys. Po Kėdainių ir Alytaus kautynių žlugo Sovietų Rusijos planai užimti Kauną. Daugiau
Kėdainių krašto
muziejus
įsikūręs buvusiame 18–19 a. karmelitų vienuolyne. Daugiau
Kėdainių rajono
savivaldybė
yra Lietuvos vidurinėje dalyje. Daugiau
Kėdainių
sutartis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų ir bajorų dalies 1655 10 20 Kėdainiuose pasirašyta sutartis su Švedijos atstovais. Daugiau
Keistuolių
teatras
teatras, 1989 01 06 įkurtas Vilniuje. Pirmas privatus profesionalus teatras Lietuvoje. Daugiau
‘Keistutis’
rudeninė obelų veislė. Sukurtas Lietuvoje. Daugiau
Kejėnų piliakalnis, pilkapynas
ir kapinynas
yra Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje prie Kejėnų kaimo (Ariogalos seniūnija), Šventupio kairiajame krante, miške. Daugiau
Keleriškiai
kaimas Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į vakarus nuo Kėdainių. Daugiau
kelių tiesimas
Lietuvoje
Seniausi Lietuvos keliai dangų neturėjo, bet smėlynuose, pelkėtose, vandens apsemtose vietose buvo tvirtinami klojant žabus, kartis ar rąstus, akmenis, kartais užpilami gruntu. 14 a. kryžiuočių žvalgų pranešimuose aprašomi gruntkeliai, minimi tiltai. Daugiau