Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
senovės Egipto švietimas
ir mokslas
Buvo mokoma skaityti (dažniausiai skaitydavo visi kartu), rašyti, skaičiuoti, gimnastikos, plaukimo, gero elgesio taisyklių. Daug laiko skirta praktinėms užduotims (apskaičiuoti lauko plotą, darbo jėgą, reikalingą įvairiems darbams atlikti, ir kita). Daugiau
senovės
Graikija
senovės graikų valstybės, susikūrusios Balkanų pusiasalio pietinėje dalyje, kitose Egėjo jūros pakrantėse, Jonijos jūros salose, t. p. graikų įkurtos kolonijos. Daugiau
senovės Graikijos
architektūra
pasaulio paveldo vertybės – Delfų (nuo 1978), Mistros, Olimpijos (abi nuo 1989), Delo salos (nuo 1990), Samo salų (nuo 1992), Verginos (nuo 1996), Mikėnų ir Tirinto (nuo 1999), Filipų (nuo 2016) archeologinės vietos su statinių liekanomis, Apolono šventykla Base (nuo 1986), Atėnų akropolis (nuo 1987), Asklepijo šventykla Epidaure (nuo 1988). Daugiau
senovės Graikijos
choreografija
Archajiniu laikotarpiu (8–6 a. pr. Kr.) populiarūs buvo darbo šokiai. Vieni seniausių – šokiai, skirti gyvūnams. Klasikiniu laikotarpiu (6–4 a. pr. Kr.) populiarios buvo apeigos dievams (Apolonui, Dionisui). Tragedijose šokta emelija, komedijose – kordakas, satyrų dramose – sikinis. 5 a. pr. Kr. šokis išsirutuliojo į atskirą meno šaką. Helenizmo laikotarpiu (4–2 a. pr. Kr.) šokiai teatre įgavo pasilinksminimo pobūdį. Daugiau
senovės Graikijos
dailė
iš Kretos-Mikėnų laikotarpio išliko rūmų ir laidojimo rūsių sienų tapybos fragmentų (Knoso rūmų sienų tapyba, 1500 pr. Kr.), lipdytosios ir žiestosios keramikos, akmeninių baldų, metalo, gliptikos dirbinių. Daugiau
senovės Graikijos
filosofija
pirmasis Vakarų filosofijos istorijos etapas, kuriame susiformavo didžioji dalis filosofijos klausimų kėlimo ir jų svarstymo būdų, pradėtos tirti problemos, nagrinėjamos iki šiol, atrastos ir išplėtotos kultūros raidai svarbios perskyros bei sąvokos. Daugiau
senovės Graikijos
istorija
apie trečią tūkstantmetį prieš Kristų Kretoje susikūrė pirmieji valstybiniai centrai. Archajiniu laikotarpiu (776–500) Graikiją sudarė daug savarankiškų polių (Atėnai, Korintas, Sparta ir kiti). Klasikinis laikotarpis (500–323) – Graikijos ūkio, politikos ir kultūros klestėjimo metai. 2 a. Graikija tapo Romos provincija. Daugiau
senovės Graikijos
literatūra
apima 8 a. prieš Kristų–3 amžių ir skirstoma į 3 laikotarpius – archajinį, klasikinį, helenizmo. Senovės graikai sukūrė kūrinio kompozicijos ir struktūros dėsnius, kuriuos vėliau perėmė kitos Europos literatūros. Žymiausi herojiniai epai – Homero Iliada ir Odisėja. Daugiau
senovės Graikijos
mitologija
senovės Graikijos mitologijos svarbiausi šaltiniai yra Homero poemos Iliada ir Odisėja bei Hesiodo epai Teogonija ir Darbai ir dienos. Daugiau
senovės Graikijos
mokslas
Talis Miletietis 585 pr. Kr. vienas pirmųjų numatė Saulės užtemimą. Pitagoras sutelkė bendraminčių būrelį, kurių idėjos davė pradžią pitagorizmui. 6 ir 5 a. pr. Kr. sandūroje buvo įkurta viena seniausių medicinos mokyklų. Helenizmo laikotarpiu gamtos mokslai pradėjo atsiskirti nuo filosofijos. Daugiau
senovės Graikijos
muzika
muzika buvo svarbi senovės Graikijos kultūros dalis. Choro muzika buvo atliekama per sporto varžybas, religines apeigas, tragedijų spektaklius. Muzika glaudžiai siejosi su poezija, šokiu. Daugiau
senovės Graikijos
religija
svarbiausi dievai sudarė Olimpo dievų panteoną. Daugiau
senovės Graikijos
švietimas
Senovės Graikijoje švietimas buvo grindžiamas specialia mokymo metodika, harmoningo žmogaus idėja. Žymiausios švietimo ir ugdymo sistemos – Atėnų ir Spartos.Graikijos švietimo sistema tapo romėnų, Europos ir arabų švietimo sistemų pagrindu. Daugiau
senovės Graikijos
teatras
Senovės Graikijos teatro ištakos siejamos su religinėmis šventėmis, ypač Dionisijomis. Iš jų metu dainuotų komiškų falinių dainų kildinama komedija, iš ditirambų dialoginio atlikimo – tragedija. Pirmuoju tragiku laikomas poetas Tespidas (6 a. pr. Kr. antra pusė). 5 a. pr. Kr. teatras tapo savarankiška meno šaka. Daugiau
Senovės paminklų
apsaugos referentūra
Lietuvos kultūros paveldo paminklų apsaugos institucija, veikusi 1934–1936. Daugiau