Rodyklė
rinkimų
apygarda teritorinis vienetas, kurio gyventojai renka atstovą (atstovus) į valdžios institucijas ir kuriame skaičiuojami rinkėjų balsai ir suteikiami mandatai. Nuo 2020 Lietuvoje per Seimo rinkimus šalies teritorija skirstoma į 70 rinkimų apygardų, dar viena rinkimų apygarda skirta Pasaulio lietuviams, kurie balsuoja užsienyje. Daugiau
apygarda teritorinis vienetas, kurio gyventojai renka atstovą (atstovus) į valdžios institucijas ir kuriame skaičiuojami rinkėjų balsai ir suteikiami mandatai. Nuo 2020 Lietuvoje per Seimo rinkimus šalies teritorija skirstoma į 70 rinkimų apygardų, dar viena rinkimų apygarda skirta Pasaulio lietuviams, kurie balsuoja užsienyje. Daugiau
rinkimų
apylinkė rinkimų apygardos dalis, kurios būstinėje pasirengiama rinkimams ir vyksta balsavimas. Rinkimų apylinkės dažniausiai sudaromos taip, kad būtų arti rinkėjų namų. Daugiau
apylinkė rinkimų apygardos dalis, kurios būstinėje pasirengiama rinkimams ir vyksta balsavimas. Rinkimų apylinkės dažniausiai sudaromos taip, kad būtų arti rinkėjų namų. Daugiau
rinkimų
biuletenis oficialus balsavimo dokumentas. Jame pateikiamas kandidatų į renkamą valstybinį ar kitą postą sąrašas. Pažymėtas biuletenis įmetamas į balsavimo urną. Daugiau
biuletenis oficialus balsavimo dokumentas. Jame pateikiamas kandidatų į renkamą valstybinį ar kitą postą sąrašas. Pažymėtas biuletenis įmetamas į balsavimo urną. Daugiau
rinkimų
cenzai visuotinės rinkimų teisės suvaržymai – įstatymų nustatytos sąlygos įgyti aktyviąją ar pasyviąją teisę dalyvauti sudarant valstybinės valdžios institucijas. Lietuvoje taikomi pilietybės, amžiaus, sėslumo cenzai. Daugiau
cenzai visuotinės rinkimų teisės suvaržymai – įstatymų nustatytos sąlygos įgyti aktyviąją ar pasyviąją teisę dalyvauti sudarant valstybinės valdžios institucijas. Lietuvoje taikomi pilietybės, amžiaus, sėslumo cenzai. Daugiau
rinkimų
geografija politinės geografijos mokslų šaka, tirianti šalies ir atskirų jos regionų politinę geografinę struktūrą ir gyventojų rinkiminio elgesio teritorinių skirtumų priežastis. Daugiau
geografija politinės geografijos mokslų šaka, tirianti šalies ir atskirų jos regionų politinę geografinę struktūrą ir gyventojų rinkiminio elgesio teritorinių skirtumų priežastis. Daugiau
rinkimų
kasacija rinkimų rezultatų panaikinimas pripažinus rinkimus neteisėtais dėl konstitucijos arba tam tikro rinkimų įstatymo pažeidimo. 1997 per rinkimus į savivaldybių tarybas rinkimų kasacija atlikta Pagėgių ir Švenčionių rinkimų apygardose. Daugiau
kasacija rinkimų rezultatų panaikinimas pripažinus rinkimus neteisėtais dėl konstitucijos arba tam tikro rinkimų įstatymo pažeidimo. 1997 per rinkimus į savivaldybių tarybas rinkimų kasacija atlikta Pagėgių ir Švenčionių rinkimų apygardose. Daugiau
Rinkimų
kodeksas kodifikuotas norminis teisės aktas, sisteminantis bei jungiantis nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikoje vykdomus rinkimus. Daugiau
kodeksas kodifikuotas norminis teisės aktas, sisteminantis bei jungiantis nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikoje vykdomus rinkimus. Daugiau
rinkimų
kvota rinkimuose gautų balsų skaičius, kurio užtenka vienam mandatui gauti (skaičiuojant balsus pagal proporcinę rinkimų sistemą). Daugiau
kvota rinkimuose gautų balsų skaičius, kurio užtenka vienam mandatui gauti (skaičiuojant balsus pagal proporcinę rinkimų sistemą). Daugiau
rinkimų
metodai būdai, pagal kuriuos nustatomi balsavimo rezultatai. Balsus skaičiuojant pagal mažoritarinę rinkimų sistemą išrinktais laikomi tik tie kandidatai ar jų sąrašai, kurie gavo balsų daugumą. Skaičiuojant pagal proporcinę rinkimų sistemą dažniausiai taikomi rinkimų kvotos ir d’Hondto metodai. Daugiau
metodai būdai, pagal kuriuos nustatomi balsavimo rezultatai. Balsus skaičiuojant pagal mažoritarinę rinkimų sistemą išrinktais laikomi tik tie kandidatai ar jų sąrašai, kurie gavo balsų daugumą. Skaičiuojant pagal proporcinę rinkimų sistemą dažniausiai taikomi rinkimų kvotos ir d’Hondto metodai. Daugiau
rinkimų
sistema kandidatų į renkamą institutą atrinkimo taisyklių visuma. Labiausiai paplitusios yra mažoritarinės, proporcinės ir mišriosios rinkimų sistemos. Daugiau
sistema kandidatų į renkamą institutą atrinkimo taisyklių visuma. Labiausiai paplitusios yra mažoritarinės, proporcinės ir mišriosios rinkimų sistemos. Daugiau
rinkimų
teisė žmogaus politinė teisė rinkti valstybinės valdžios atstovus ir teisė būti išrinktam. Daugelyje šalių teismo pripažinti neveiksniais ir kalintys asmenys negali įgyvendinti nei aktyviosios, nei pasyviosios rinkimų teisės. Daugiau
teisė žmogaus politinė teisė rinkti valstybinės valdžios atstovus ir teisė būti išrinktam. Daugelyje šalių teismo pripažinti neveiksniais ir kalintys asmenys negali įgyvendinti nei aktyviosios, nei pasyviosios rinkimų teisės. Daugiau