Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Šumadija
istorinė sritis Serbijos centrinėje dalyje. Daugiau
Šumava
kalnai Vokietijos, Čekijos ir Austrijos pasienyje; Čekijos masyvo pietvakarinė dalis. Nacionalinis parkas (nuo 1991). Daugiau
Šumen
Šumenas, miestas Bulgarijos šiaurės rytuose, į vakarus nuo Varnos. Daugiau
Šumera
upė Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje; Obelies dešinysis intakas. Daugiau
šumerai
senovės tauta. Laikomi pirmosios didelės civilizacijos Artimuosiuose Rytuose kūrėjais. Daugiau
Šumeras
istorinė sritis Vakarų Azijoje, tarp Tigro ir Eufrato upių, dabartinio Irako pietinėje dalyje. Daugiau
Šumerlia
miestas Rusijos Federacijos europinėje dalyje, Čiuvašijos Respublikos vakaruose, į pietvakarius nuo Čeboksarų. Daugiau
Šumero
architektūra
šumerai įkūrė pirmuosius pasaulyje miestus‑valstybes. Architektūroje susiklostė piramidinės šventyklos tipas – zikuratas. Daugiau
Šumero
dailė
itin meniškų dirbinių (muzikos instrumentų, indų, ginklų, šarvų, juvelyrikos) rasta Karališkojoje kapavietėje (Ūro archeologinė vietovė, apie 2650–2550 prieš Kristų). Daugiau
šumerų ir akadų
religija ir mitologija
sąlygiškas ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų viduryje Mesopotamijoje gyvenusių tautų (šumerų, akadų, amoritų, kasitų, asirų ir kitų) sukurtų religinių vaizdinių ir mitų pavadinimas. Daugiau
šumerų
kalba
genealogiškai izoliuota mirusi kalba. Daugiau
Šuminai
etnografinis kaimas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Tauragnų seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, prie Baluošo ežero. Daugiau
Šumskas
miestelis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 30 km į rytus nuo Vilniaus, prie Baltarusijos sienos. Daugiau
šunažolė
miglinių šeimos augalų gentis. Daugiau
šunbeždžionės
primatų būrio žinduolių šeima. Daugiau