Jõno Čeniaus vadováujama Vyriausýbė 1939, 1939 03 28–1939 11 12 dirbusi Lietuvos Valstybės Vyriausybė, vadovaujama Jono Černiaus.
1939 03 Lietuvai priėmus nacių Vokietijos ultimatumą ir netekus Klaipėdos krašto, opozicija vis aktyviau kritikavo V. Mirono Vyriausybę (Vlado Mirono vadovaujama Vyriausybė 1938–1939), prezidentą A. Smetoną ir tautininkus. 1939 03 28 V. Mirono Vyriausybė atsistatydino. Prezidentui teko trečią kartą per vienus metus performuoti Vyriausybę, ministro pirmininko pareigas jis pasiūlė kariuomenės štabo viršininkui brigados generolui J. Černiui.
Dėl Vyriausybės sudarymo J. Černius derėjosi su įvairiomis politinėmis grupuotėmis. Nebūdamas politikas jis nerodė simpatijų nė vienai politinei jėgai; opozicijai tai tiko. Be tautininkų, į vadinamąją Bendro darbo Vyriausybę buvo įtraukta po du vis dar uždraustų Lietuvių krikščionių demokratų partijos (K. Bizauskas ir L. Bistras) ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (J. Krikščiūnas ir A. Tamošaitis) atstovus (visa sudėtis lentelėje). Nuo 1927 radikaliausios Vyriausybės permainos leido daryti prielaidą, kad A. Smetonos ir tautininkų įtaka mažės, prasidės politinis atšilimas, t. p. pirmą kartą daugiau teisių įgis opozicija.
Tačiau opozicija ir valdžia pokyčius suprato skirtingai. Autoritarinė valdžia laikėsi požiūrio, kad bendradarbiaujama ne partiniu, o personalijų lygmeniu – Vyriausybės narių politinės pažiūros nesvarbu, svarbi tik kompetencija. Pagal 1938 Lietuvos Konstituciją Vyriausybės sudėtis ir jos darbas priklausė nuo prezidento, todėl opozicijos deleguotam ministrui, nevykdančiam iš aukščiau duot užduočių, grėsė netekti pareigų. Opozicinės jėgos sutiko dirbti Vyriausybėje nereikalaudamos legalizuoti partijų, nes patikėjo valdžios išdėstyta pozicija, kad visos politinės srovės, tarp jų ir tautininkai, turės lygias galimybes ir Vyriausybėje, ir bendrai valdant šalį. Opozicija, nors ir suvokė savo galimybių ribas, nenorėjo praleisti pirmą kartą per 10 m. atsiradusios progos dalyvauti valstybės valdyme. Be to, norėta padėti pavojuje atsidūrusiai šaliai. Realios įtakos valstybės reikalams nei krikščionys demokratai, nei valstiečiai liaudininkai neturėjo, ministras pirmininkas J. Černius buvo kadrinis karininkas, nepasižymėjęs politinio lyderio savybėmis. Valdžia išliko prezidento A. Smetonos, neketinančio nuolaidžiauti opozicijai, rankose.
prezidentas A. Smetona (priekyje) pasirašo Žemaičių plento atidarymo aktą, stovi (iš kairės) Kauno arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas, susisiekimo ministras K. Germanas, ministras pirmininkas J. Černius (1939 07 09, Raseiniai; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Dirbant J. Černiaus Vyriausybei valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų vadovai pateko į sudėtingą padėtį: viena vertus, jie rėmė esamomis sąlygomis naudingus šalies gyventojams sprendimus, kita vertus, kritikavo įstatymus, žalingus visuomenei. Apskritai liaudininkai ir krikščionys demokratai J. Černiaus Vyriausybėje išlaikė savo partijų principus ir nuostatas. Tačiau tokia jų pozicija skyrėsi nuo užimtos iki 1939 03, todėl valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų pasirinktą taktiką galima įvardyti taip: tarp valdžios ir opozicijos. Priklausydami tariamai koalicinei Vyriausybei užuot iš esmės pertvarkę šalies valdymą ir vykdę savo programines nuostatas, jie susikompromitavo visuomenės akyse, nors to ir nenorėjo pripažinti. Sovietų okupacijos išvakarėse valstiečiai liaudininkai ir krikščionys demokratai buvo laikomi tautininkų ir A. Smetonos autoritarinio valdymo rėmėjais. Jų negebėjimas bent kiek pakreipti valdžios vairo norima linkme gilino prieš kelerius metus atsiradusią takoskyrą tarp senosios ir jaunosios valstiečių liaudininkų kartos, kuri savo ir krikščionių demokratų vadovybių poziciją dirbant paskutinėms Vyriausybėms laikė kompromisų politika.
ministras pirmininkas J. Černius (priekyje centre) per Baltijos šalių aviacijos varžybas Kauno karo aerodrome Aleksote (1939 08 20; kairėje – karo aviacijos viršininkas A. Gustaitis, dešinėje – Lietuvos aeroklubo prezidentas Z. Žilinskas; Lietuvos aviacijos muziejus)
1939 rudenį prasidėjus II pasauliniam karui ir pagal SSRS Lietuvai primestą Savitarpio pagalbos sutartį (1939 10) į Lietuvos teritoriją įsileidus Raudonosios armijos dalinius, prezidentui teko sudaryti naują Vyriausybę.
-J. Černiaus Vyriausybė; -J. Černiaus Ministrų Kabinetas; -Černiaus Vyriausybė; -Černiaus Ministrų Kabinetas; -Jono Černiaus Ministrų Kabinetas; -Dvidešimtoji Vyriausybė; -Dviedešimtasis Ministrų Kabinetas
884
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Augustino Voldemaro vadovaujama Vyriausybė 1918
Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1918–1919
Prano Dovydaičio vadovaujama Vyriausybė 1919
Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1919
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1919–1920
Kazio Griniaus vadovaujama Vyriausybė 1920–1922
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1922–1923
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923
Ernesto Galvanausko vadovaujama Vyriausybė 1923–1924
Antano Tumėno vadovaujama Vyriausybė 1924–1925
Vytauto Petrulio vadovaujama Vyriausybė 1925
Leono Bistro vadovaujama Vyriausybė 1925–1926
Mykolo Sleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1926
Augustino Voldemaro vadovaujama Vyriausybė 1926–1929
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1929–1934
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1934–1935
Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė 1935–1938
Vlado Mirono vadovaujama Vyriausybė 1938
Vlado Mirono vadovaujama Vyriausybė 1938–1939
Antano Merkio vadovaujama Vyriausybė 1939–1940
Lietuvos Respublikos ministerijos ir ministrai 1918–1940
Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai 1918–1940
Kazimiros Danutės Prunskienės vadovaujama Vyriausybė 1990–1991
Alberto Šimėno vadovaujama Vyriausybė 1991
Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1991–1992
Aleksandro Algirdo Abišalos vadovaujama Vyriausybė 1992
Bronislovo Lubio vadovaujama Vyriausybė 1992–1993
Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė 1993–1996
Lauryno Mindaugo Stankevičiaus vadovaujama Vyriausybė 1996
Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1996–1999
Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė 1999
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 1999–2000
Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė 2000–2001
Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2001–2004
Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2004–2006
Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė 2006–2008
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 2008–2012
Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė 2012–2016