Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Lietuvos teatras
1945–1970
SSRS okupuotoje Lietuvoje prie Kultūros ministerijos buvo įsteigta Repertuaro komisija, kuri vadovavo teatrams, kontroliavo repertuarą. Vieninteliu sektinu etalonu pripažintas Maskvos dailės teatras, buvo nurodoma laikytis jo buvusio vadovo K. Stanislavskio sukurtos, vėliau kitų sovietinių režisierių iškraipytos ir suprimityvintos sistemos principų. Pripažinta tik socialistinio realizmo kryptis. Daugiau
Lietuvos teatras
1970–1990
1970–1990 laikotarpis vadintinas teatro modernėjimo, teatro ir publikos glaudžios konsolidacijos etapu. Debiutavę režisieriai D. Tamulevičiūtė, J. Vaitkus, E. Nekrošius, R. Tuminas, G. Padegimas, S. Varnas suformavo savitą lietuvių režisūrinio teatro poetiką, jų spektakliai tapo menine ir moraline opozicija vadinamajai brandaus socializmo tikrovei. Daugiau
Lietuvos teatras po
nepriklausomybės atkūrimo
Po 1992 Lietuvoje teatras prarado išskirtinę misiją visuomenėje, grėsė kūrybinis sąstingis. Galutinai įtvirtinta autorinė režisūra, bandyta atkurti nutrūkusį dialogą su žiūrovais. 1998 įkurtas E. Nekrošiaus teatras Meno fortas, 1999 – Oskaro Koršunovo teatras (nuo 2004 OKT / Vilniaus miesto teatras). Daugiau
Lietuvos teatro, muzikos
ir kino muziejus
kultūros švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir populiarinanti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių teatro, muzikos ir kino veikėjų kūrybą, meno mokymo įstaigų, kultūrinių organizacijų kūrybinės veiklos medžiagą. Daugiau
Lietuvos teatro
sąjunga
teatro kūrėjus profesionalus vienijanti sąjunga. Įsteigta 1987. Būstinė Vilniuje. Daugiau
Lietuvos
teatrologija
Lietuvoje teatro teorijos pradmenų yra M. K. Sarbievijaus (1626), faktografinės medžiagos – M. Balinskio, J. I. Kraszewskio veikaluose. Lietuvių profesionaliosios teatrologijos pradžia – B. Sruogos iniciatyva įsteigtas Teatro seminaras (veikė 1926–43 Kaune ir Vilniuje). 20 a. 6–7 dešimtmetyje pradėjo dirbti specialiąsias studijas baigę teatrologai. Daugiau
Lietuvos technikos
biblioteka
didžiausia šalies specialioji viešoji biblioteka, veikusi 1957–2017 Vilniuje. Daugiau
Lietuvos technikos
paminklai
Lietuvos kultūros paminklų dalis. Juos sudaro įvairios paskirties statiniai, pastatai, jų kompleksai ir technologinė įranga. Daugiau
Lietuvos teisės
šaltiniai
Lietuvoje veikia vientisa teisės aktų sistema. Negalioja joks įstatymas ar teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai. Daugiau
Lietuvos teisingumo
partija
1995–2006 veikusi Lietuvos politinė partija. Daugiau
Lietuvos teisininkų
draugija
vienija teisės mokslininkus ir praktikus. Įkurta 1920 01 14, atkurta 1989 03 04. Yra Vilniuje. Pirmininkas Arnas Paliukėnas (nuo 2019). Daugiau
Lietuvos teismai
iki 1918
seniausi Lietuvos teismai veikė dar ikivalstybiniu laikotarpiu. 16–18 amžiuje veikė luominiu principu pagrįsta teismų santvarka. 1840 Lietuvoje įvesta Rusijos imperijos teismų sistema. Vokietijos okupacijos metais (1915–18) Lietuvoje veikė civiliniai ir kariniai teismai. Daugiau
Lietuvos teismo
ekspertizės centras
valstybės įstaiga, atliekanti teismo ekspertizes ir mokslo tiriamąjį darbą kriminalistikos bei teismo ekspertizės srityse. Yra Vilniuje. Direktorius Giedrius Mozūraitis (nuo 2018). Daugiau
Lietuvos teismų sistema sovietinės (1940–1941 ir
1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais
1940 08 25 išrinktas Aukščiausiasis Teismas, pradėta organizuoti sovietinė teismų sistema. Vokietijos okupacijos metais (1941–44) Lietuvoje atkurta iki 1940–41 SSRS okupacijos buvusi teismų sistema. 1944–90 teismų sistemą sudarė liaudies teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas. Daugiau