Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ζ
О
loginis
veiksmas
loginės formos sukūrimas arba modifikavimas. Atliekamas loginiais operatoriais. Daugiau
logistika
antikinėje matematikoje – mokėjimas praktiškai apskaičiuoti, išmatuoti geometrinius kūnus. Daugiau
logistika
pasenęs matematinės logikos sinonimas. Daugiau
logistika
matematinės logikos raidos etapas, kurio atstovai yra logicistai – B. Russellas ir jo sekėjai. Daugiau
logistika
socialinis ekonominis mokslas apie materialiųjų, informacinių, finansinių, žmonių ir kitų srautų judėjimo (nuo pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo) planavimą, organizavimą, valdymą, kontrolę ir reguliavimą; su tuo susijusi veiklos sritis. Daugiau
Logistikos
batalionas
Lietuvos sausumos pajėgų padalinys. Dislokuotas Rukloje (Jonavos rajono savivaldybė). Daugiau
lognormalusis
skirstinys
vienas tolydžiųjų skirstinių. Daugiau
logocentrizmas
tradicinio Vakarų metafizinio mąstymo esminė nuostata logą laikyti filosofinio diskurso centru. Daugiau
logografai
teismo kalbų rašytojai, už atlygį kūrę kalbas teismo proceso dalyviams. Daugiau
logografai
pirmųjų istorinių ir geografinių kūrinių autoriai. Daugiau
logometras
elektrinis matuoklis, kurio rodmenys proporcingi dviejų tos pačios rūšies dydžių verčių santykiui. Daugiau
Logone
Logonė, upė Kamerūne, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade; Chari didžiausias intakas. Ilgis 390 kilometrų. Daugiau
logopedija
mokslas apie kalbėjimo, kalbos, komunikacijos sutrikimus, jų atpažinimą, nustatymą ir specialių mokymo bei ugdymo metodų taikymą jiems įveikti. Pirmųjų užuominų apie kalbėjimo ir kalbos sutrikimus rasta Babilonijos, Asirijos, senovės Egipto, Graikijos, Indijos, Kinijos rašytiniuose šaltiniuose. Daugiau
„Logos“
religijos, filosofijos ir meno žurnalas. 1921–1939 ėjo Kaune, nuo 1990 eina Vilniuje. Spausdinami filosofijos, teologijos, religijotyros, menotyros straipsniai, dailės darbų reprodukcijos. Daugiau
logoterapija
egzistencinės filosofijos, psichologijos ir psichoterapijos sistema, padedanti žmogui geriau pažinti savo dvasinę realybę, išvengti ar išeiti iš vadinamosios egzistencinės tuštumos. Daugiau